ausẽklis, cèberas (lenk. ceber), uštkas, žemas kubiliukas su ąsomis.
Lietuvoje auseklis naudotas buities ir ūkio reikmėms. Buvo gaminamas iš šulelių, suveržtų lazdyno plėšomis, metaliniu lanku, o 20 a. viduryje – dažniausiai viela. Du priešpriešiniai šuleliai (vadinamosios ausys) ilgesni. Per apskritas skyles ausyse perveriama lazda nešti dviese. Iki 20 a. vidurio kaimiečiai (ypač Rytų Lietuvoje) ausekliuose nešiojo skystus pašarus, mirkė ir šutino skalbinius, pelus, kapojus, grūdo bulves, sūdė mėsą, raugino agurkus, šėrė veršingas ir šviežiapienes karves, girdė veršelius. 20 a. antroje pusėje auseklius pradėjo keisti metaliniai indai.
auseklis
1995
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.