autodafė

autodaf (port. auto da fé – tikėjimo aktas), 13 a.–19 a. pradžioje viešas inkvizicijos nuosprendžio paskelbimas ir įvykdymas, ypač paplitęs Ispanijoje, Portugalijoje (ir jų valdose), t. p. kitose Vakarų ir Vidurio Europos šalyse. Atsirado kartu su inkvizicija, nuo 15 a. pabaigos įgijo masinio ritualinio proceso pobūdį. Pasmerktuosius, vadinamuosius eretikus, degindavo ant laužo; atgailaujančius prieš sudeginimą pasmaugdavo, kitus degindavo gyvus. Paprastai autodafė vykdydavo šventadieniais dalyvaujant bažnytinės ir pasaulietinės valdžios atstovams. Nuo 18 a. taikyta retai; paskutinė įvykdyta 1826 Valensijoje.