autoradiografija

autoradiografija: a – nikelio mikroradiograma rodo, kad radioaktyviojo alavo ¹¹³Sn difuzija vyksta nikelio grūdelių kraštuose, b – pomidorų lapų makroradiogramos šviesios vietos rodo, kur daugiausia yra radioaktyviojo fosforo ³²P

autoradiogrãfija (auto… + radio… + gr. graphō – rašau), radioautogrãfija, fotografinis radioaktyviųjų medžiagų radimas ir atpažinimas; radioaktyviųjų izotopų panaudojimas medžiagoms tirti. Lyginamas fotografinės plokštelės ar filmo pajuodimas, sukeltas tiriamojo ir etaloninio bandinių (makroradiografija), arba skaičiuojami jonizuojančiųjų dalelių palikti pėdsakai branduolinėje emulsijoje (mikroradiografija). Radioaktyviųjų medžiagų pasiskirstymo fotografinis atvaizdas vadinama autoradiograma. Autoradiografijos metodu galima rasti gamtinius radioaktyviuosius elementus įvairiose rūdose, nustatyti, kaip gamtiniai ar specialiai įterpti radioaktyvieji elementai yra pasiskirstę augalų ar gyvūnų audiniuose. Tyrimams dažniausiai naudojami radioaktyvieji anglies ¹⁴C ir fosforo ³²P izotopai, t. p. tritis ${}_1{}^3\mathrm{H}$. Autoradiografijos metodais tiriama deoksiribonukleorūgšties struktūra, chromosomų dalijimasis, nustatoma baltymų, aminorūgščių buvimo vieta ląstelėje ir kita. Pirmą kartą autoradiografija biologijoje buvo panaudota tiriant bakterijos Escherichia coli deoksiribonukleorūgšties sandarą (bakterijos ląstelės buvo auginamos skystoje terpėje su tričiu ${}_1{}^3\mathrm{H}$).

3009