babuinas

babunas (Papio cynocephalus), geltonàsis babunas, šunbeždžionių (Cercopithecidae) šeimos, pavianų genties beždžionė. Paplitęs Centrinėje ir Rytų Afrikoje, daugiausia savanose ir kalnuose.

babuinai

Babuino kūnas lieknas, su ilgomis rankomis ir kojomis. Patinai gali užaugti iki 84 cm, patelės – iki 60 cm ilgio. Sveria 20–25 kg, kartais daugiau, patelės – apie 12–15 kilogramų. Gelsvai rudos spalvos. Snukis pailgas, iltys stiprios. Uodega ilga. Minta augalais, sėklomis, vabzdžiais, smulkiais stuburiniais, paukščių kiaušiniais. Dažnai ieško maisto keliaudami dideliais atstumais. Veda 1 jauniklį, kurį maitina ir globoja iki 1–2 metų. Babuinai gyvena didelėmis grupėmis, kurias sudaro 20–200 individų. Dažnai sudaro gynybines grupes: gindami pateles ir jauniklius patinai pirmi stoja prieš plėšrūną. Leidžia garsus grupei koordinuoti, įspėti apie pavojų ar emocijoms išreikšti. Gyvenimo trukmė gamtoje 20–30 m., nelaisvėje gali gyventi iki 40 metų.

Babuinas laikomas viena agresyvesnių beždžionių rūšių, ypač patinai. Turi labai gerą uoslę ir koordinaciją. Labai svarbus ekosistemai – platina sėklas, reguliuoja vabzdžių ir smulkių gyvūnų populiacijas. Kartais padaro žalos žemės ūkio pasėliams. Dėl babuinų fiziologinės ir genetiškai artimos žmonėms struktūros jie naudojami medicininiuose eksperimentuose ir biomedicininiuose tyrimuose.