baigtinių pokyčių formulė

baigtinių pokyčių formulės geometrinė prasmė

baigtnių pókyčių fòrmulė, Lagrange’o formulė (Lagránžo fòrmulė), susieja funkcijos f(x) pokytį su jos išvestinės reikšmėmis. Jei funkcija f(x) yra tolydi intervale [a, b] ir turi baigtinę išvestinę bent atvirame intervale (a, b), tai egzistuoja skaičius c(a< c <b), su kuriuo galioja baigtinių pokyčių formulė: f(b) – f(a) = f(c)(b – a). Geometriškai baigtinių pokyčių formulė reiškia, kad yra bent vienas lanko AB taškas M (c, f(c)), kuriame kreivės liestinė yra lygiagreti su styga AB. Baigtinių pokyčių formulę 1797 išvedė J. L. de Lagrange’as.