Baltarùsijos nacionãlinė mókslų akadèmija (bltr. Нацыянальная акадэмія навук Беларусі, Nacyjanalnaja akademija navuk Belarusi). Yra Minske.
Struktūra ir veikla
Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos pastatas Minske
Baltarusijos nacionalinė mokslų akademija turi 7 skyrius: Humanitarinių mokslų ir menų, Medicinos, Fizikos, matematikos ir informatikos, Fizikos ir technikos, Biologijos, Chemijos ir žemės mokslų, Žemės ūkio mokslų. Akademijai priklauso 111 įvairių mokslo įstaigų. 93 tikrieji nariai (akademikai), 112 narių korespondentų, 4 garbės nariai ir 12 užsienio narių (2022). Baltarusijos nacionalinė mokslų akademija turi botanikos sodą, leidyklą, biblioteką (apie 3 mln. spaudinių). Leidžia daugiau 50 mokslo žurnalų, biuletenių ir rinkinių, institutų darbus ir kitą mokslinę literatūrą.
Istorija
Akademija įkurta Baltarusijos mokslų akademijos pavadinimu 1928 (pradėjo veikti 1929 01 01) Minske vietoj Baltarusijos kultūros instituto (įkurtas 1922). Turėjo Humanitarinių mokslų (filologijos ir istorijos), Gamtos mokslų ir ūkio, 2 tautinius (žydų ir lenkų) skyrius; 1927–1937 buvo lietuviškas sektorius. Daug dėmesio skyrė istorijos tyrinėjimams, tautosakai, seniesiems raštams, pradėtas sudarinėti baltarusių kalbos žodynas. 1930 spalį akademijos vadovybė apkaltinta siekus valstybės nepriklausomybės, beveik visi jos nariai buvo suimti ir ištremti.
1951 akademija turėjo 29 mokslinio tyrimo įstaigas (iš jų 16 institutų), dirbo 1234 mokslo darbuotojų (tarp jų 55 profesoriai ir mokslų daktarai, 165 mokslų kandidatai), buvo 33 akademikai, 27 nariai korespondentai.
2001 akademijai priklausė 53 institutai ir mokslo centrai, buvo 79 tikrieji nariai, 112 narių korespondentų, 18 užsienio narių ir 3 garbės nariai.
1936–1991 akademija vadinta Baltarusijos Sovietų Socialistinės Respublikos mokslų akademija, 1991–1997 Baltarusijos mokslų akademija, nuo 1997 Baltarusijos nacionalinė mokslų akademija.
-Baltarusijos mokslų akademija