baltzmai, skoliniai iš baltų kalbų. Seniausių baltizmų, skolintų gerokai prieš Kristų iš baltų prokalbės kažkokios tarmės, gana daug yra Pabaltijo suomių kalbose (suomių ankerias, estų angerjas ‘ungurys’ – plg. prūsų angurgis, lietuvių ungurỹs; suomių hanhi, estų hani ‘žąsis’ – plg. prūsų sansy, lietuvių žąss; suomių ir estų ratas ‘ratas’ – plg. lietuvių rãtas). Daug vėlesni slavų kalbų baltizmai. Paprastai jų turi baltarusiai (gudai), lenkai, rusai (dažniausiai gretimos su baltais jų tarmės), kartais dar ukrainiečiai. Didesnė tų baltizmų dalis – lituanizmai. Germanų kalbose baltizmų (irgi nesenų) pasitaiko tik vokiečių kalboje ir iš jos (tiksliau – iš viduriniosios vokiečių aukštaičių kalbos) išriedėjusioje jidiš. Skiriama: prūsicizmai (buvusiose Rytų Prūsų vokiečių tarmėse išlikę substratiniai prūsų k. žodžiai, daugiausia tikriniai), lituanizmai (Mažosios Lietuvos vokiečių tarmėse ir Lietuvos jidiš kalboje), leticizmai (buvę vadinamųjų Baltijos vokiečių kalboje).
L: A. Sabaliauskas Baltų ir Pabaltijo suomių kalbų santykiai / Lietuvių kalbotyros klausimai t. 6 1963; H. H. Bielfeldt Die baltischen Lehnwörter und Reliktwörter im Deutschen / Donum Balticum Stockholm 1970; J. Laučiūtė Slovar‘ baltizmov v slavjanskich jazykach Leningrad 1982.
2701
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.