bandtas (it. bandito – plėšikas), ištremtasis, vėliau – plėšikas, nusikaltėlis profesionalas, galvažudys. Paplito 13–14 a. Italijoje, kai iš miestų ištremti politiniai nusikaltėliai ėmė organizuotis. Sovietinės valdžios oficialiuose raštuose ir propagandoje banditais paniekinamai vadinti ir ginkluoto pasipriešinimo tai valdžiai dalyviai, t. p. 1944–53 ir vėlesnių metų Lietuvos partizanai. Per Vokietijos okupaciją (1941–44) Lietuvoje banditais dažnai vadinti sovietiniai partizanai ir diversantai.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.