Bangladešo ūkis
Bangladèšo kis
Bendroji ūkio apžvalga
Bangladešas – ekonomiškai silpna valstybė. 2000 BVP sudarė 47,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių, jo dalis vienam gyventojui – 370 JAV dolerių. Užsienio skola 16,7 mlrd. JAV dolerių (2001).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Bangladešo BVP sudarė 416,265 mlrd. JAV dolerių (perskaičiavus pagal perkamosios galios paritetą – 1099,767 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui buvo 2503 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 6613 JAV dolerių).
2024 Bangladešo BVP sudarė 450,119 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1674,316 mlrd. JAV dolerių ), BVP dalis vienam gyventojui – 2593 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 9646 JAV dolerius). Užsienio skola 69,65 mlrd JAV dolerių (2024 12). Nedarbas 4,7 % (2025 12). Infliacija 8,6 % (2026 01).
https://s.vle.lt/diagramos/181.html
2358
Pramonė
Kaptai hidroelektrinės užtvanka
Bangladeše yra gamtinių dujų (Bangladešo vyriausybės duomenimis, išžvalgytų išteklių apie 462 mlrd. m3, 21 a. pradžia; kitais duomenimis apie 909 mlrd. m3), naftos (ištekliai – 0,03 mlrd. barelių, 2021), durpių (400–500 mln. tonų), klinties, kaolino, nedidelių rusvųjų anglių ir lignito telkinių. Bendra elektrinių galia 3800 MW (21 a. pradžia). 2024 pagaminta 113,0 mlrd. kWh elektros energijos. Tik apie 15 % gyventojų aprūpinami elektros energija (25 % miesto ir 10 % kaimo gyventojų, 21 a. pradžia). 2023 šiluminės elektrinės (kūrenamos daugiausia gamtinėmis dujomis) pagamino 69,0 %, kūrenamos biokuru ir atliekomis – 28,0 %, kūrenamos anglimis – 1,4 %, hidroelektrinės – 0,2 % elektros energijos. Vienintelė Kaptai hidroelektrinė (galia 130 MW) yra prie Karnaphuli upės. Bangladešo svarbiausių naudingųjų iškasenų gavyba parodyta 1 lentelėje.
1
Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – tekstilės (džiuto, medvilnės), maisto, siuvimo pramonė. Bangladešas užima antrąją vietą pasaulyje (po Indijos) pagal džiuto dirbinių gamybą. Dakos, Čittagongo, Khulnos, Maimensingho apylinkėse daug nedidelių tekstilės pramonės įmonių, gaminančių audinius iš džiuto. Fabrikų, gaminančių medvilninius audinius, daugiausia Dakoje, Narajangandže, Čittagonge. Apie 80 % siuvimo pramonės dirbančiųjų – moterys; iš atvežtinių audinių pagaminta produkcija daugiausia eksportuojama į Jungtines Amerikos Valstijas. Maisto pramonės svarbiausios šakos – ryžių valymas, tabako, arbatžolių, vaisių perdirbimas, cukraus, aliejaus, druskos garinimas. Čittagonge perdirbama nafta, liejamas plienas, Sitakunde iš atvežtinių dalių surenkami automobiliai. Chemijos pramonė daugiausia gamina mineralines trąšas, dirbtinį pluoštą, dažus. Popieriaus gamybos didžiausia įmonė yra Čandraghonoje; kartonas gaminamas Khulnoje, popieriaus masė (iš bambukų, cukranendrių, perdirbto džiuto atliekų) – Sylhete, mediena apdirbama Dakoje, Khulnoje.
darbininkai rankiniu būdu gamina plytas (Bangladešas)
Yra cemento, odos apdirbimo, elektrotechnikos pramonės, laivų statybos ir remonto įmonių. Amatai (odos, keramikos, medžio, žalvario dirbinių, kilimų, muslino, drabužių, avalynės gamyba).
2358
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima 10,7 mln. hektarų (73 % Bangladešo teritorijos), iš jų dirbamoji žemė – 67 % (didžiausia dirbamosios žemės dalis iš Azijos valstybių; apie šeštadalį jos drėkinama), pievos ir ganyklos – 4 %. Apie 50 % Bangladešo ūkių yra mažesni kaip 1 hektaras; nemaža žemdirbių, neturinčių nuosavos žemės.
Daugiausia auginama ryžiai (apie 78 % Bangladešo pasėlių ploto; ketvirtoji vieta pasaulyje po Kinijos, Indijos, Indonezijos pagal ryžių derlių, 21 a. pradžia), be to, kviečiai, miežiai, kukurūzai (apie 3 % pasėlių ploto); kasmet importuojama apie 3 mln. tonų grūdų. Svarbiausias eksportinės reikšmės augalas – džiutas (apie 7 % pasėlių ploto; auginamas daugiausia Bangladešo vidurinėje ir šiaurinėje dalyse). Bangladešas užima trečiąją vietą pasaulyje (po Indijos ir Kinijos) pagal džiuto derlių (31 % pasaulio džiuto produkcijos). Bangladešo šiaurės rytuose ir Čittagongo kalnų papėdėse auginami arbatmedžiai. Dar auginama cukranendrės, tabakas, vilnamedžiai, pupiniai (sojos, lęšiai, pupelės), prieskoniniai augalai (imbierai, pipirai), bananai, mangai, ananasai, papajiniai melionmedžiai, citrinmedžiai, kokospalmės, arachiai, rapsai, sezamas, daržovės. Žemės ūkio augalai dera 2–3 kartus per metus. Bangladešo augalininkystės produkcija – 2 lentelėje.
nuimamas arbatžolių derlius
2
Bangladešo žvejai džiaugiasi sugautomis žuvimis
Gyvulininkystė ekstensyvi. Veisiama daugiausia ožkos ir avys; darbams naudojami buivolai. Bangladešas užima penktąją vietą pasaulyje (po Kinijos, Indijos, Pakistano, Sudano) pagal ožkų skaičių, antrąją vietą (po Indijos) pagal ožkų pieno primilžius ir penktąją vietą (po Kinijos, Indijos, Pakistano, Nigerijos) pagal ožkų mėsos produkciją. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 4 lentelėje. 2022 sugauta apie 2,0 mln. tonų žuvų (apie 80 % – vidaus vandenyse), Bengalijos įlankoje gaudomos daugiausia krevetės; žuvininkystės ūkiuose išauginta 2,7 mln. tonų žuvų.
3
4
2358
Turizmas
Daka
2019 Bangladešą aplankė apie 323 000 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 2018 mln. JAV dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Indijos, Jungtinės Karalystės, Pakistano, JAV, Japonijos. Labiausiai lankoma Sundarbano nacionalinis parkas, Čittagongo kalnai ir Čittagongo miestas, Daka, Teknafas (piečiausias Bangladešo miestas), Cox Bazaro paplūdimys (Bangladešo pietryčiuose).
2358
Transportas ir ryšiai
rikšos su keleiviais Dakoje
Automobilių kelių yra 369 105 km, iš jų asfaltuota 110 314 kilometrų (2018). Geležinkelių 2877 km (2019). Dakoje yra tarptautinis oro uostas. 1998 pastatytas 4,8 km ilgio tiltas per Džamuną. Svarbiausias yra vidaus vandenų transportas (juo pergabenama 70 % vietinių ir užsienio prekybos krovinių). Laivuojama apie 5000 km upių (per potvynius apie 8400 km). Upių didžiausi uostai: Daka, Narajangandžas, Čandpuras, Barisalis, Khulna. Jūrų uostai: Čittagongas, Čalna, Mongla. Dujotiekių 1220 kilometrų.
2358
Bankai
Bangladešo banko pastatas Dakoje
Centrinis bankas – Bangladešo bankas (Bangladesh Bank, įkurtas 1971; būstinė Dakoje). 2026 veikė 62 centrinio banko reguliuojami bankai (6 valstybiniai komerciniai ir 3 valstybiniai specializuotieji, 43 privatūs, 1 skaitmeninis bankas, 9 užsienio bankų filialai), 5 centrinio banko nereguliuojami bankai, 35 finansų bendrovės. 2 vertybinių popierių biržos (Čittagonge ir Dakoje). Bangladešo piniginis vienetas – taka (įvesta 1972), lygi 100 paisų.
830
Užsienio prekyba
Bangladešo užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 1999)
Bangladešo užsienio prekybos balansas neigiamas 2024 Bangladešas eksportavo prekių už 47,09 mlrd. JAV dolerių, importavo prekių už 73,45 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia eksportuojama siuvimo ir trikotažo pramonės gaminiai, džiutas ir jo gaminiai, žuvys ir vėžiagyviai, oda ir jos gaminiai, arbatžolės, karbamidas; daugiausia importuojama transporto priemonės ir jų įranga, nafta ir jos produktai, tekstilės pramonės žaliava (medvilnė), plienas, elektros įranga ir jos dalys, kviečiai ir ryžiai, chemikalai, cementas. Daugiausia eksportuojama į JAV, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Prancūziją, Italiją, Japoniją. Daugiausia importuojama iš Kinijos, Indijos, Ispanijos, Singapūro, Indonezijos, Malaizijos, Japonijos.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2000 į Bangladešą eksportavo prekių už 3,1 mln. litų, importavo iš Bangladešo už 0,8 mln. litų. 2018 Lietuva į Bangladešą eksportavo prekių už 23,055 mln. eurų, importavo iš Bangladešo prekių už 5,696 mln. eurų.
2021, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos ir Bangladešo prekybos apyvarta siekė 7,77 mln. eurų. Lietuva į Bangladešą eksportavo prekių už 4,51 mln. eurų, importavo iš Bangladešo prekių už 3,26 mln. eurų (daugiausia drabužių ir kitų tekstilės gaminių).
2024 Lietuvos ir Bangladešo prekybos apyvarta sudarė apie 3,62 mln. eurų, Lietuva eksportavo į Bangladešą prekių už 2,04 mln. eurų (daugiausia geležies ir plieno, pieno ir pieno produktų, mašinų ir įrengimų), importavo iš Bangladešo prekių už 1,57 mln. eurų (daugiausia drabužių ir kitų tekstilės gaminių). 2025 Lietuva eksportavo į Bangladešą prekių už 1,332 mln. eurų, importavo iš Bangladešo prekių už 60,052 mln. eurų.
Bangladešo BVP struktūra (2000)
2358
2271
-Bangladešo pramonė; -Bangladešo žemės ūkis; -Bangladešo transportas; -Bangladešo bankai; -Bangladešo užsienio prekyba; -Bangladešo ekonominiai ryšiai su Lietuva
Bangladešo konstitucinė santvarka
Bangladešo partijos ir profesinės sąjungos
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.