Newman Barnett (Barnetas Niùmenas) 1905 01 29Niujorkas 1970 07 04Niujorkas, Jungtinių Amerikos Valstijų tapytojas, dailės teoretikas. Abstrakčiojo ekspresionizmo atstovas. 1922–26 mokėsi Niujorko meno studentų lygoje, 1927 baigė Niujorko miesto koledžą (filosofiją). 1927–37 dirbo tėvo A. Newmano drabužių siuvimo bendrovėje. 1948 su M. Rothko, W. Baziotesu, R. Motherwelliu įsteigė dailės mokyklą, mokytojavo joje. Bendravo su A. Gottliebu, J. Pollocku, C. Stilliu.
B. Newman. Sandora (aliejus, 1949, Hirshhorno muziejus ir skulptūrų sodas Vašingtone; © LATGA / ARS, 2020)
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu (1930–40) nutapė ekspresionistinių kūrinių, vėliau visus juos sunaikino. Vėlesnei kūrybai įtakos turėjo ikikolumbinis Amerikos menas, domėjosi gamtos mokslais, ypač ornitologija. 1948 nutapęs paveikslą su viena vertikalia linija (Onement I) ėmė nuosekliai plėtoti redukuotą abstrakčią tapybą (Ieva 1950, Adomas 1952, kūrinių ciklai Kas bijo raudonos, geltonos ir mėlynos? 1957, Kryžiaus kelio stotys 1958–66). Nutapė nespalvotų paveikslų, sukūrė skulptūrų iš bronzos ir plieno (Sulaužytas obeliskas 1963), grafikos kūrinių (litografijų serija Aštuoniolika giesmių 1963–64). Kūriniai didelių matmenų, grynų spalvų, būdinga laisvai užteptų dažų plotai su viena ar keliomis vertikaliomis linijomis; buvo spalvos lauko tapybos vienas pradininkų.
Parašė abstraktųjį ekspresionizmą grindžiančių teorinių, dailės kritikos straipsnių, esė: Pirmasis žmogus buvo menininkas (The First Man Was an Artist 1947). B. Newmano kūryba turėjo įtakos minimalizmo, potapybinės abstrakcijos raidai. 1979 Niujorke įkurtas B. Newmano fondas.
2271