Šventosios Šeimos bazilika Barselonoje (pradėta 1882, architektas A. Gaudí)
Barselònos architektūrà. Senamiestis netaisyklingo plano, magistralės Las Ramblas padalytas į dvi dalis; jį supa bulvarai, nutiesti 19 a. nugriautos miesto sienos (4 a.) vietoje. Siauros gatvės užstatytos plokščiastogiais gyvenamaisiais namais. Į šiaurę ir vakarus nuo senamiesčio išsidėsčiusi naujoji miesto dalis su stačiakampiais kvartalais ir plačiais prospektais. Barselonos centre – Katalonijos aikštė, apsupta fontanų ir skulptūrinių grupių. Išliko romaninių (San Pablo del Campo, San Pedro de las Puellas, abi 12 a.) bei kataloniškosios gotikos (Santa María del Mar, 14 a; Santa María del Pino, 15 a.) bažnyčių, gotikinė Šv. Eulalijos katedra (13 a., perstatyta 14 ir 15 a.; viduje – Šv. Eulalijos mauzoliejus, 1327), barokinė Nostra Señora de Belém bažnyčia (17–18 amžius). Yra vertingų visuomeninių pastatų: trinavė birža (14 a.), gotikos ir neoklasicizmo bruožų rotušė (14 a. pabaiga–15 a. pradžia, architektas Arnau Barguésas, 1830–47, architektas Josepas Masas i Vila), puošnūs gotikiniai Teismo rūmai (15 a. vidurys), arsenalas (1716–48, inžinierius Jorge Próspero de Verboomas, 19 a. pabaigoje rekonstruotas, architektas Pere Falquésas i Urpí, 1932 renovuotas; dabar Katalonijos parlamento rūmai).
19 amžius–20 amžiaus pirma pusė
19 a. pabaigoje–20 a. architektas A. Gaudí suprojektavo moderno krypties pastatų: Šventosios Šeimos baziliką (pradėta 1882, tebestatoma), Güellio parko gyvenamąjį kompleksą (pradėtas 1900, nebaigtas), gyvenamuosius namus Casa Batlo (1907) ir Casa Milà (1912, visi – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1984). Architekto Lluíso Domènecho i Montanero (1850–1923) suprojektuota Katalonijos koncertų salė (1908) bei Šv. Kryžiaus ir šv. Pauliaus ligoninė (1901–30) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1997).
Triumfo arka Barselonoje (1888, architektas Josepas Vilaseca i Casanovasas, skulptoriai Josepas Reynésas, Josepas Llimona, Antoni Vilanova, Torquatas Tassó)
gyvenamasis namas Casa Milá Barselonoje (1912, architektas A. Gaudí)
20 amžiaus antra pusė
20 a. vidurio statiniuose pradėta naudoti šiuolaikines statybines medžiagas bei konstrukcijas (pradininkas architektas E. Torroja); pastatyta šiuolaikinės architektūros pastatų: automobilių gamykla SEAT (1956, architektai Manuelis Barbero Rebolledo, Rafaelis de la Joya, Césaras Ortizas‑Echagüe ir kiti), futbolo stadionas Camp Nou (1957, architektai Francescas Mitjansas Miró, Josepas Maria Soterasas i Mauri, Lorenzo García‑Barbónas Fernándezas de Henestrosa), Architektų kolegijos pastatas su 30 m frizu, padarytu pagal dailininko P. Picasso eskizus (1963, architektas Xavieras Busquetsas i Sindreu, fasadas renovuotas 2018). 1992 vasaros olimpinėms žaidynėms pastatyta sporto rūmai Sant Jordi (1990, architektas A. Isodzaki, renovuoti 2014), olimpinis plaukimo baseinas ir olimpinio miestelio gyvenamieji namai (architektas R. Bofillis), olimpinio kaimelio Meteorologijos centras (architektas Á. Siza), Collserola bokštas (architektas N. Fosteris), skulptūra Žuvis (architektas F. O. Gehry, visi 1992). 20 a. kiti žymesni pastatai: EXPO‑29 parodai suprojektuotas Vokietijos paviljonas (1929, architektai L. Miesas van der Rohe, Lilly Reich, skulptorius G. Kolbe; demontuotas 1929, atstatytas 1983–89), Švenčiausiosios Jėzaus Širdies šventovė (1902–61, architektas Enricas Sagnieras i Villavecchia), P. ir J. Miró fondo pastatas (1975, architektas J. L. Sertas), telekomunikacijų bokštas Montjuïc (1992, architektas S. Calatrava), Šiuolaikinės dailės muziejus (1995, architektas R. Meieris).
21 amžiaus pradžia
dangoraižis Agbar Barselonoje (2005, architektas J. Nouvelis, © LATGA / ADAGP, 2020)
21 a. pradžioje suprojektuota administracinių pastatų kompleksas Teisingumo miestas (2002–11, architektas D. Chipperfieldas), Forumo pastatas (2004, architektai P. de Meuronas, J. Herzogas; jame veikia Barselono gamtos mokslų muziejus), dangoraižis Agbar (2005, architektas J. Nouvelis), Šv. Kotrynos turgaus pastato renovacija (1848, renovuota 2005), bendrovės Gas Natural būstinė (abiejų architektai E. Mirallesas, Benedetta Tagliabue), Šv. Antano–Joano Oliverio biblioteka (abi 2007, architektūrinė bendrovė RCR Arquitectes), viešbutis W Barcelona (2009, architektas R. Bofillis), viešbutis Porta Fira (2010, architektas T. Ito, architektūrinė bendrovė b720/Fermín Vázquez Arquitectos), prekybos ir pramogų centrui pritaikyta bulių kautynių arena Las Arenas (architektas R. Rogersas), dangoraižis Diagonal ZeroZero (architektas Enricas Massipas‑Boschas, abu 2011), Barselonos dizaino muziejus (2014, architektas O. Bohigasas).
viešbutis W Barcelona Barselonoje (2009, architektas R. Bofillis)
2271
-Barselona