Barùcho knygà, viena Senojo Testamento Pranašų knygų. Pavadinta izraelitų pranašo Barucho (7–6 a. pr. Kr.) vardu. Parašyta hebrajų kalba 2–1 a. prieš Kristų. Išlikęs tik vertimas į graikų kalbą. Pagal turinį Barucho knyga skirstoma į istorinį įvadą (1, 1–14), tremtinių maldą (1, 15–3, 8), poemą apie išmintį (3, 9–4, 4), Jeruzalės paraginimą ir paguodimą (4, 5–5, 9). Barucho knyga prasideda atotrūkio tarp Dievo ir jo tautos aprašymu, baigiasi jų sutaikymu. Vulgatoje ir kituose Biblijos vertimuose prie Barucho knygos jungiamas stabus smerkiantis Jeremijo laiškas (parašytas hebrajų kalba 4–2 a. pr. Kr.), pavadintas pranašo Jeremijo (apie 646–580 pr. Kr.) vardu; į Septuagintą įtrauktas kaip atskira knyga po Raudų knygos. Ekumeniniuose Biblijos leidimuose Barucho knyga priskiriama prie Antrojo kanono knygų.
Barucho knygos incipitas (Borso iš Este Biblija, 2 tomas, 1455–61, dailininkas Taddeo Crivelli, 1425–79, Este biblioteka Modenoje)
2919
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.