Báumolio mòdelis, finansinis modelis, kuris nusako įmonės sandoriams skirtų pinigų paklausą.
Įmonė privalo turėti tam tikrą pinigų sumą nenutrūkstamam išlaidų srautui finansuoti. Atsiradusį pinigų perteklių galima investuoti į vertybinius popierius. Padidėjus išlaidoms vertybiniai popieriai vėl gali būti paverčiami grynaisiais pinigais. Vertybiniams popieriams pirkti ir parduoti įmonei prireiks papildomų išlaidų. Jas įmonė siekia minimizuoti.
Baumolio modelį sudaro dvi lygtys: Q = bT/S + nS/2 ir S = 2bT/n; čia Q – įmonės papildomos išlaidos, susidedančios iš mokesčio biržos makleriams ir prarastų palūkanų, T – per metus parduotų vertybinių popierių suma, S – vertybinių popierių vienkartinio pardavimo suma, T/S – kiek kartų per metus parduota vertybinių popierių, b – vienkartinis mokestis biržos makleriams už vertybinių popierių pardavimo paslaugas, n – palūkanų norma, nS/2 – prarasta palūkanų suma.
Tikslinga vienu kartu parduoti daugiau vertybinių popierių, jeigu išlaidos biržos makleriams yra didesnės už palūkanų normą.
Baumolio modelio principus 20 a. 6 dešimtmetyje suformulavo Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomistas Williamas Baumolis.
1036
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.