Bayeux kilimas (Baj klimas), Bayeux tapiserija, romaninio stiliaus siuvinėtas pano, vaizduojantis Anglijos užkariavimo 11 a. istoriją, kai Normandijos kunigaikštis Vilhelmas I Užkariautojas nugalėjo Haraldo II vadovaujamus anglosaksus Hastingso mūšyje ir įsitvirtino Anglijos soste. Išlikusį kilimą sudaro 58 didaktinio turinio, gana tikslaus, nors ir šališko, epinio pasakojimo siužetai (626 veikėjai), kurie vaizduoja 1064–66 įvykius, pradedant Vilhelmo I paskelbimu Anglijos sosto įpėdiniu ir baigiant detaliais Hastingso mūšio, kuriame Normandijos kunigaikštis atsikovoti Haroldo II užgrobtą sostą, vaizdais. Spėjama, kad paskutinė dalis neišliko, o vaizdai su bėgančiais kariais siuvinėti keliais amžiais vėliau.
Bayeux kilimo fragmentas, vaizduojantis normanų įsiveržimą į Angliją (linas, vilnoniai siūlai, tarp 1066 ir 1083, Bayeux muziejaus padalinys Bayeux kilimas)
Yra kelios šio tekstilės kūrinio kilmės prielaidos. Labiausiai įtikinama, kad kilimas sukurtas 11 a. Kento (Anglija) siuvinėtojų Bayeux vyskupo Odo užsakymu jo 1077 baigtai statyti Bayeux katedrai. Kita teorija priskiria kilimą Prancūzijos vienuolyno dirbtuvėms Luaros slėnyje. Pagal seną prancūzų legendą, kilimą kaip dovaną savo vyrui galėjo išsiuvinėti ir Vilhelmo I žmona Matilda su dvariškėmis, todėl dirbinys anksčiau buvo vadinamas karalienės Matildos kilimu. Apie 70 m ilgio ir 50 cm pločio (68,38 m × 49,5 cm) pano susiūtas iš 9 skirtingo dydžio (nuo 3 iki 14 m ilgio) lininio audinio gabalų. Siuvinėta 10‑ies atspalvių augaliniais dažais nudažytais vilnoniais siūlais, kelių rūšių dygsniais: kontūrai ir šriftas – virvutės ir grandinėlės dygsniu, spalviniai plotai – dengiamojo dygsnio atmaina, vadinamuoju opus anglicanum (lot. angliškasis siuvinėjimas).
Pirmosiose scenose vaizduojama mūšio priešistorė, vidurinę kilimo dalį užima Hastingso mūšis, pasakojimas baigiamas bėgančių anglosaksų karių scena. Istoriniai asmenys vaizduojami greta mitologinių personažų ir eilinių žmonių figūrų. Kilimas pasižymi vidurinių amžių dekoratyvinei dailei (vitražui, sienų tapybai, rankraščių iliuminacijoms) būdinga plokščia kompozicija, nevienalaikių siužetų dėstymu ištisine juosta, lotyniškais užrašais (lot. tituli), stilizacija, ištęstomis figūrų proporcijomis. Pagrindinę juostą viršuje ir apačioje rėmina siauresni frizai su viduramžių ornamentika, šriftu, naminiais ir fantastiniais gyvūnais, žuvusių karių kūnais, Ezopo ir Fedro pasakėčių veikėjais bei kitais motyvais.
Bayeux kilimo detalė (linas, vilnoniai siūlai, tarp 1066 ir 1083, Bayeux muziejaus padalinys Bayeux kilimas)
Kilimas 1476 pirmą kartą paminėtas Bayeux katedros inventoriuje kaip šventovės puošmena, kabinama per Šv. Jono Krikštytojo šventę. 1730 prancūzų mokslininkas Bernardʼas de Montfaunconas (1665–1741) savo knygoje Prancūzijos monarchijos paminklai (Les Monuments de la Monarchie française) pirmą kartą aprašė kilimą ir reprodukavo jo piešinius. 18 a. informacijos apie kilimą pasirodė Anglijos leidiniuose. Per Prancūzijos revoliuciją kilimui grėsė sunaikinimas, tačiau Napoleono I pageidavimu jis buvo reabilituotas ir 1803–04 eksponuojamas Luvre, vėliau grąžintas į Bayeux saugyklą. 1823 Londono antikvarų draugija išleido kilimo graviūrų leidinį. Šis dirbinys tapo traukos objektu po to, kai buvo įtrauktas į 1836 Londone pasirodžiusį Johno Murrayʼaus (1808–92) Vadovą keliautojams po Prancūziją (Hand‑book for Travellers in France).
Bayeux kilimas – vertingas vidurinių amžių dokumentas, kuriame atsispindi 11 a. buitis, gyvulininkystė, medžioklė ir karybos pobūdis: gynybinė architektūra, piliakalniai, kovos strategija, ginkluotė, karinė apranga. 2007 kilimas įtrauktas į UNESCO programą Pasaulio atmintis.
Nuo 1983 kilimas eksponuojamas Bayeux muziejaus padalinyje Bayeux kilimas (La Tapisserie de Bayeux).
L: C. Hicks The Bayeux Tapestry: The Life Story of a Masterpiece London 2006; E. Carson Pastan, S. D. White, K. Gilbert The Bayeux Tapestry and its Contexts: A Reassessment Woodbridge 2014.
2972