Bãzelio universitètas (vok. Die Universität Basel), seniausias Šveicarijos ir vienas seniausių pasaulyje universitetų.
Struktūra
Bazelio universiteto botanikos sodas prie universiteto pastato
Veikia 7 fakultetai: Filosofijos ir gamtos mokslų, Filosofijos ir istorijos, Medicinos, Psichologijos, Teisės, Teologijos, Verslo ir ekonomikos. Yra Biomedicinos tyrimų, Edukologijos, Europos tyrimų, Muzikologijos, Šveicarijos tropikų ir visuomenės sveikatos bei kiti institutai, Afrikos tyrimų, Filantropijos studijų, Judaikos centrai, Bazelio universiteto biblioteka (jos fonduose yra apie 3 mln. dokumentų; didžiausia Šveicarijoje), botanikos sodas, universitetinė ligoninė. Nuo 1980 prie universiteto veikia Suaugusiųjų mokymo centras.
Istorija
Universitetas įkurtas 1460 04 04 popiežiaus Pijaus II iniciatyva. Iš pradžių turėjo 4 fakultetus: Laisvųjų menų, Medicinos, Teisės, Teologijos. 1471 įsteigta universiteto biblioteka. 1890 universitete leista studijuoti moterims. 2001 buvo 7610 studentų, 1140 dėstytojų. 2022 buvo 13 139 studentų, 4700 dėstytojų.
Žymūs absolventai ir dėstytojai
Bazelio universitete studijavo ar dėstė J. Bernoulli, L. Euleris, K. Jaspersas, C. G. Jungas, F. Nietzsche, Paracelsas, nobelistai W. Arberis, J. Dubochet, R. Ch. Euckenas, Ch. A. Gobatas, P. H. Müleris, Ch. Nüsslein-Volhard, T. Reichsteinas, R. M. Zinkernagelis, K. Wüthrichas.
Lietuviai universitete
Jau 16 amžiuje universitete mokėsi studentų (didikų ir bajorų vaikų) iš Lietuvos. 1563 į Bazelio universitetą įstojo būsimasis Žemaičių seniūnas ir Vilniaus kaštelionas Jonas Kiška su šešiais bajoraičiais (palydovais). Nuo 1590 čia studijavo Jonas Skuminas (Tiškevičius), Lukas ir Jurgis Masalskiai. 1596 studijuoti atvyko Naugardo ir Vilniaus vaivadų sūnūs Jurgis Radvila ir Jonušas Radvila su 10 palydovų. 1599 į Bazelio universitetą įstojo Brastos vaivados sūnus Mikalojus Zenavičius.
Šveicarijos pašto ženklas, skirtas Bazelio universiteto įkūrimo 500‑osioms metinėms (1960)