begnės, krikščionių moterų religinės bendruomenės.
Beginės gyveno grupėmis be vienuolinių įžadų, laikėsi neturto, skaistybės, pasninko, reguliariai priimdavo sakramentus, dėvėjo pilkus drabužius (ol. beige – pilkas; iš čia pavadinimas). Teikė labdarą, prižiūrėjo ligonius, senelius, laidojo mirusiuosius, mokė mergaites. Kai kurios beginių bendruomenės prisidėdavo prie elgetaujančių vienuolių ordinų.
Istorija
Pradėjo kurtis 12 a. pabaigoje Flandrijoje, plito Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje.
Katalikų Bažnyčia begines kaltino misticizmu, erezija. 1311 Vienne’o susirinkime beginių bendruomenės uždraustos, nuo 1366 iki 1378 persekiotos (ypač Prancūzijoje). Kelios bendruomenės išliko Belgijoje ir Olandijoje. Po Vatikano II susirinkimo Vokietijoje susikūrė negausių bendruomenių, kurios tęsia beginių veiklą.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.