bjus (turk. bey – ponas, valdovas), bèkas, Artimųjų ir Vidurinių Rytų gimininės gentinės, vėliau luominės diduomenės titulas. Osmanų imperijoje – provincijų valdytojų titulas; 19 a.–20 a. pirmoje pusėje (1934) buvo teikiamas Turkijos aukščiausio laipsnio karininkams ir valdininkams. 1705–1957 bėjais buvo tituluojami Tuniso valdovai.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.