bèkešas, ilgi kirpti į liemenį kailiniai, dėvimi kailiu į vidų. Lietuvoje paplito nuo 16 amžiaus (Stepono Batoro laikų), pavadinti juos dėvėjusio Lenkijos ir Lietuvos Valstybės karinio veikėjo K. Bekeso vardu.
Bekešas dažniausiai buvo siuvamas iš auksinio atspalvio brangaus audinio, į vidų įsiuvami šyvi avikailiai, apkraštuojamas kailiu, priekis puošiamas vadinamuoju brandenburgų susegimu – dekoratyvių sagų ir kilpų pynėmis. Nuo 19 amžiaus bekešas siūtas trumpas, kirptas į liemenį, nugaroje nuo liemens klostytas, apkraštuotas kailiu, dažniausiai su stačia apykakle žieminis apsiaustas; valstiečiai bekešą dažniausiai apkraštuodavo baltomis arba juodomis vilnonėmis juostomis. Iki 20 amžiaus pradžios bekešus dėvėjo ir valstietės.
1511
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.