Benedictus (lot. palaimintas), ketvirtosios nekintamosios mišių dalies (ordinarium missae) Sanctus antroji padala su aklamacija Hosanna in excelsis. Romos apeigose Benedictus vartojama nuo 7 amžiaus. Vėlyvaisiais viduramžiais Benedictus giedota kaip savarankiška padala. Ankstyvojo renesanso polifoninėse mišiose Benedictus kartais būdavo kaip atskira dalis, skirta atlikti mažesniam balsų skaičiui nei kitos dalys. Baroko ir klasicizmo epochoje Benedictus galėjo būti solo arija (J. S. Bacho mišiose), atskira dalis solistams bei chorui (F. J. Haydnas, W. A. Mozartas) arba kitokio pobūdžio muzika (L. van Beethovenas, F. Schubertas). Benedictus savarankiškumo atsisakyta po Vatikano II susirinkimo (1962–65).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.