benzenas
benzènas, C6H6, arenas; pirmasis arenų homologinės eilės narys. Bespalvis, takus, savito kvapo skystis. Molekulinė masė 78,11. Lydymosi temperatūra 5,53 °C, virimo temperatūra 80,1 °C, tankis 879,1 kg/m3, lūžio rodiklis 1,5011. Gerai tirpsta metanolyje, blogai – vandenyje, netirpsta etilenglikolyje, glicerolyje, maišosi su nepoliniais organiniais tirpikliais. Tirpina riebalus, fosforą, jodą, sierą, kaučiuką. Su vandeniu, alkoholiais sudaro azeotropinius mišinius. Benzeno ir oro mišinys sprogsta. Benzeno molekulė – plokščias, taisyklingas šešiakampis, kurio vidiniai kampai 120°, atstumas tarp anglies atomų 0,139 nm. Benzeno aromatiškumą lemia patvari uždara žiedo 6π elektronų konjuguotoji sistema. Benzenas yra lengvai acilinamas, alkilinamas, halogeninamas, nitrinamas, sulfoninamas.
Oksiduojamas oro deguonimi (350–450 °C, katalizatoriai Mo, V) sudaro maleino rūgšties anhidridą, hidrinamas (120–200 °C, katalizatorius Ni) – cikloheksaną, veikiamas ultravioletine spinduliuote ir chloru virsta heksachlorcikloheksanu, izomerizuojasi į benzvaleną, fulveną. Benzeno yra akmens anglių koksavimo produktuose, gaunamas perdirbant naftos frakcijas, iš akmens anglių deguto, dehidrinant alkanus, cikloalkanus, kaitinant acetileną. Iš benzeno gaunamas etilbenzenas, stirenas, fenolis, anilinas, sintetiniai dažikliai, sprogstamosios, paviršinio aktyvumo medžiagos, pesticidai, vaistai, naudojamas kaip tirpiklis gaminant lakus ir dažus, jo dedama į degalus oktaniniam skaičiui padidinti. Benzenas dirgina odą, kenkia kraujodaros organams, sukelia traukulius, yra kancerogenas. Ilgalaikio poveikio koncentracijos ribinė vertė 3,25 mg/m3, trumpalaikio – 19 mg/m3.
-benzolas