beprasmýbė, logikoje – natūralios ar dirbtinės kalbos išraiška, kurios turinio neįmanoma suvokti pagal įprastus, pripažintus kriterijus. Beprasmybių atsiranda nesilaikant kalbos išraiškų sudarymo bei vartojimo sintaksinių ir semantinių taisyklių: neužbaigiant posakių, vartojant paties sukurtus ir kitiems nežinomus žodžius ar simbolių darinius, pakeičiant semantines kategorijas.
314
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.