Pasaulio kultūrų namai Berlyne (1957, architektas Hugh Stubbinsas)
Berlyno filharmonija (1963, architektas H. Scharounas)
Holokausto memorialas Berlyne (2005, architektas P. Eisenmanas, inžinerinė bendrovė Buro Happold)
Berlýno architektūrà
Brandenburgo vartai Berlyne (1791, architektas C. G. Langhansas)
Miesto centre jau 15 a. susiformavo spindulinis žiedinis siaurų gatvių tinklas. 17–18 a. miestui sparčiai plečiantis kūrėsi taisyklingo plano nauji rajonai. 18–19 a. nutiesta plačių gatvių: į Brandenburgo vartus (1791, architektas Carlas Gotthardas Langhansas, skulptorius J. G. Schadowas, atstatyti 2002; šalia vartų – administraciniai pastatai Sommerio namas ir Liebermanno namas, abu 1999, abiejų architektas Josefas Paulis Kleihuesas) vedanti Unter den Linden (buvęs Rytų Berlynas), prekybinė Kurfürstendamm (buvęs Vakarų Berlynas). Daug parkų ir sodų (Botanikos sodas, 1897–1910, parkai – Tiergarteno, 16 a., perplanuotas 1844, kraštovaizdžio architektas Peteris Josephas Lenné, Görlitzo, 20 a. pabaiga), aikščių (tarp jų – Aleksandro, Potsdamo, Žandarmerijos, A. Bebelio, Paryžiaus), skulptūrų, memorialų (memorialas nužudytiems Europos žydams, arba Holokausto memorialas, architektas P. Eisenmanas, inžinerinė bendrovė Buro Happold, 2005).
13–19 amžiaus architektūra
Senieji gotikiniai (atstatyti po II pasaulinio karo) statiniai: Šv. Mikalojaus (1244, 1379–1460, restauruota 1878, architektas Hermannas Blankensteinas) ir Švč. Mergelės Marijos (13–14 a.) bažnyčios. Barokiniai Charlottenburgo (1699, architektai Johannas Arnoldas Neringas, Martinas Grünbergas, A. Schlüteris, 1945 sugriauti, vėliau atstatyti) su parku, Ginklų (1706, architektai J. A. Neringas, M. Grünbergas, A. Schlüteris, Jeanas de Bodtas, renovuoti 1965, priestatas, 2003, architektas I. M. Pei; dabar Vokiečių istorijos muziejus) rūmai.
Šprė upės Muziejų saloje – Senojo (1830, architektas K. F. Schinkelis), Naujojo (1846, per II pasaulinį karą sugriautas, atstatytas 2009, architektas D. Chipperfieldas) muziejaus, Senosios nacionalinės galerijos (1866–76, abiejų architektas F. A. Stüleris), Bodeʼs (1904, architektas Ernstas von Ihne), Pergamo (1930, architektai Alfredas Messelis, Ludwigas Hoffmannas, restauruoti 2006) muziejaus (visi – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1999), Berlyno (15 a., išplėsti 1689–1713, architektas A. Schlüteris, atstatyti 2013–25, vieni didžiausių rūmų pasaulyje; dabar Humboldtų forumo muziejus), Jameso Simono galerijos (2018, architektūrinė bendrovė David Chipperfield Architects) rūmai.
A. Bebelio aikštės ansamblis: Berlyno valstybinės operos (1742, architektas G. W. von Knobelsdorffas, po 1843 gaisro atstatyti 1844, architektas C. F. Langhansas, per II pasaulinį karą sugriauti, rekonstruoti 1955, architektas R. Paulickas, 2017, architektūrinė bendrovė HG Merz), Senosios bibliotekos (1780, architektas Georgas Christinas Ungeris; dabar Berlyno Humboldtų universiteto Teisės fakultetas) rūmai, Šv. Jadvygos katedra (1747–73, architektas G. W. von Knobelsdorffas, po 1943 gaisro atstatyta 1963, architektas Hansas Schwippertas, renovuota 2024). Šalia aikštės – Princo rūmai (1753, architektas Johannas Boumannas, 1920 išplėsti, architektas L. Hoffmannas, per II pasaulinį karą sugriauti, atstatyti 1962; dabar Berlyno Humboldtų universitetas).
Žandarmerijos aikštės ansamblis: neoklasicistiniai Karališkojo teatro rūmai (1821, architektas K. F. Schinkelis, dabar Koncertų rūmai), Prancūzų (1705, architektai Louis Cayard’as, Abrahamas Quesnay, per II pasaulinį karą sugriauta, 1981 atstatyta) ir Vokiečių (dar vadinama Naująja bažnyčia, 1708, architektas M. Grünbergas, abiejų architektas Carlas Philippas Christianas von Gontardas, per II pasaulinį karą sugriauta, 1996 atstatyta; dabar muziejus) bažnyčios.
Žandarmerijos aikštės ansamblis Berlyne: Karališkojo teatro rūmai (dešinėje; 1821, architektas K. F. Schinkelis, dabar Koncertų rūmai) ir Vokiečių, arba Naujoji, bažnyčia (kairėje; 18 a. pradžia, sugriauta 1943, atstatyta 1996)
19 a. kiti svarbesni pastatai: Naujoji sargybinė (1818, K. F. Schinkelis, renovuota 1960; dabar fašizmo ir militarizmo aukų memorialas), Šv. Mykolo bažnyčia (1856, architektas Augustas Solleris, fasado skulptūra Šv. arkangelas Mykolas, skulptorius Augustas Kissas), Naujoji sinagoga (1866, architektas Eduardas Knoblauchas, F. A. Stüleris, po II pasaulinio karo atkurtas fasadas), Šv. Tomo bažnyčia (1869, architektas Friedrichas Adleris, rekonstruota 1963), Reichstago pastatas (1894, architektas Paulis Wallotas, po II pasaulinio karo atstatytas, renovuotas 1999, architektas N. Fosteris).
Kaizerio Vilhelmo Atminimo bažnyčia Berlyne (1963, architektas E. Eiermannas)
20 amžiaus architektūra
20 a. pirmos pusės svarbesni pastatai: Berlyno katedra (1905, architektas Juliusas Carlas Raschdorffas, restauruota 1983, 1993, 2002), Menų akademijos (1906, architektas E. von Ihne, rekonstruoti 2005, architektai G. Behnischas, Manfredas Sabatke, Werneris Durthas), Nacionalinės bibliotekos (1914, architektas E. von Ihne, rekonstruoti 2016, architektūrinė bendrovė HG Merz) rūmai, Radijo pastatas (1931, architektas H. Poelzigas), Olimpinis stadionas (1936, architektas Werneris Marchas, renovuotas 1974, 2004).
Weimaro respublikos laikotarpiu (1919–33) suplanuota modernių gyvenamųjų kvartalų (architektai O. Bartningas, W. Gropius, H. Häringas, O. R. Salvisbergas, H. Scharounas, B. Tautas, H. Tessenowas; pasaulio paveldo vertybė, nuo 2008).
televizijos bokštas Berlyne (1969, architektas H. Henselmannas ir kiti)
20 a. antroje pusėje pradėta atstatinėti per II pasaulinį karą nukentėjusius pastatus (Kaizerio Vilhelmo Atminimo bažnyčia, 1895, architektas F. H. Schwechtenas, išsaugant bažnyčios liekanas perstatyta 1963, architektas E. Eiermannas). Pastatyta ambasadų (Italijos, 1942, architektas Friedrichas Hetzeltas, po II pasaulinio karo iš dalies atstatyta 1995; Rusijos, 1952, architektas Anatolijus Striževskis; Šiaurės Korėjos, 1974, architektai Manfredas Jäkelis, Gerhardas Schubringas ir kiti, buvusiame kanceliarijos pastate dabar veikia viešbutis), visuomeninių pastatų (filharmonija, 1963, architektas H. Scharounas; Naujoji nacionalinė galerija, 1968, architektas L. Miesas van der Rohe; Bauhauso archyvo pastatas, 1964–79, architektas W. Gropius; Tarptautinis kongresų centras, 1979, architektai Ralfas Schüleris, Ursulina Schüler‑Witte; teatro pastatas Friedrichstadt-Palast 1984, architektai Walteris Schwarzas, Manfredas Prasseris, Dieteris Bankertas; Adlono viešbutis, 1997, architektūrinė bendrovė Patzschke, Klotz & Partner).
1969 pastatytas aukščiausias pastatas Vokietijoje – televizijos bokštas (368 m aukščio; architektas H. Henselmannas ir kiti). Berlyno svarbiausias urbanistinis projektas – Potsdamo aikštės užstatymas (nuo 1991 pagal architektūrinės bendrovės Hilmer & Sattler parengtą planą pastatų suprojektavo užsienio architektai G. Grassi, J. Nouvelis, I. M. Pei, R. Rogersas ir kiti).
21 amžiaus pradžios architektūra
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje suprojektuota dangoraižių: Piano (architektas R. Piano), Kollhoffo (abu 1999, architektūrinė bendrovė Kollhoff/Timmermann), viešbutis Sofitel (2005, architektas Janas Kleihuesas), Zoofenster (2013, architektas Christophas Mäckleris), Upper West (2017, architektas Christophas Langhofas, architektūrinė bendrovė KSP Jürgen Engel Architekten). Kiti svarbesni pastatai: Švedijos (1999, architektas G. Wingårdhas), Jungtinės Karalystės (2000, architektas Michaelas Wilfordas, architektūrinė bendrovė ORANGE BLU) ambasados, Žydų muziejus (architektas D. Libeskindas), Vokietijos kanclerio biuras (abu 2001, architektai Axelis Schultesas, Charlotte Frank), Centrinė geležinkelio stotis (1996–2006, architektūrinė bendrovė von Gerkan, Marg und Partner).
biurų pastatai Vašingtono aikštėje Berlyne (iš kairės: J. F. Kennedy namas 2015, architektūrinė bendrovė Auer Weber Architekten ir Kubas 2020, architektūrinė bendrovė 3XN)
2271
-Berlynas