Bernard-Henry Lévy
Lévy Bernard-Henry (Bernaras Anri Lev) 1948 11 05Beni Saf (Alžyras), prancūzų filosofas.
1968–71 studijavo filosofiją Aukštojoje normalinėje mokykloje Paryžiuje, klausė L. Althussero ir J. Derrida paskaitų. Nuo 1973 dėstė epistemologiją Strasbūro universitete ir Aukštojoje normalinėje mokykloje.
Filosofinėms pažiūroms turėjo įtakos F. Nietzsche, A. Camus, prancūzų struktūralistai.
Daugiausia tyrinėja socialinės filosofijos problemas. Teigia, kad visuomenės gyvenimui būdinga nuolat didėjanti valdžios patologija. Valdžios struktūros, įtvirtintos kalboje, lemia žmogaus mirtį – visišką individualumo, asmeninio gyvenimo niveliaciją. Neigia socialinės pažangos galimybę, utopijas, revoliucinės veiklos kolektyvines formas. Skatina puoselėti krikščioniškąsias tradicijas, kurių vertybės gali padėti sudvasinti valdžios struktūras ir visuomenę.
Bernard-Henry Lévy
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Žmogiškasis barbarizmas (La Barbarie à visage humain 1977), Dievo testamentas (Le Testament de Dieu 1979), Prancūzų ideologija (L’Idéologie française 1981), Esminiai klausimai (Questions de principe 1983).