Bernardas Klervietis (tamplierių Šv. Bernardo bažnyčios pagrindinio altoriaus freska, Palma)
Bernárdas Klerviẽtis (Bernard de Clairvaux, lot. Bernardus abbas Clarae Vallis) apie 1090Fontaine’o pilis (prie Dijono) 1153 08 20Clairvaux (Šampanė), prancūzų katalikų teologas, mistikas. Šventasis (1174; šventė – rugpjūčio 20). Bažnyčios Mokytojas (1830). 1112 įstojo į Cistersų ordiną (cistersai pagal Bernardo Klerviečio vardą dar vadinami bernardinais). 1115 Clairvaux įkūrė moterų vienuolyną, jo abatas. Vėliau įkūrė dar 63 vienuolynus. 1128 parašė tamplierių ordino regulą, 1135 reformavo cistersų ordino įstatus. Rūpinosi Bažnyčios tarptautine politika. Popiežiaus Eugenijaus III įpareigotas padėjo organizuoti II kryžiaus žygį (kryžiaus karai); 1146 į jį įtraukė Liudviką VII Jaunesnįjį ir Konradą III.
Bernardas Klervietis (tamplierių Šv. Bernardo bažnyčios pagrindinio altoriaus freska, Palma)
Pasisakė prieš P. Abelardo dialektiką ir teologinį racionalizmą, logiką tikėjime; stengėsi išsaugoti tikėjimo grynumą. Pabrėžė Jėzaus Kristaus žmogystę. Mistinėje teologijoje rėmėsi Jono laiškais, Ciceronu, patristika. Sukūrė traktatų apie askezę, Dievo malonę, pamokslų pagal Giesmių giesmę, laiškų.
Ikonografijoje vaizduojamas jaunas, vilkintis baltą cistersų abitą, su pastoralu; atributai – bičių avilys, surakintas drakonas.
1906