Bernhard Friedrich Fischer‑Schweder

Fischer‑Schweder Bernhard Friedrich (Bernhardas Frydrichas Fšeris‑Švèderis) 1904 01 12Berlin-Spandau 1960 11 28Hohenaspergo kalėjimas‑tvirtovė (Badenas‑Viurtembergas), nacių Vokietijos veikėjas, vienas Holokausto Lietuvoje organizatorių.

1921 tarnavo sukarintuose Laisvuosiuose korpusuose, nuo 1923 priklausė sukarintai Juodojo reichsvero (Schwarze Reichswehr) organizacijai. Nuo 1925 08 SA, nuo 1929 04 – Nacionalsocialistų partijos narys.

Nuo 1933 03 tarnavo Charlottenburgo (Berlyno rajonas) policijoje. 1934 03, būdamas kriminalinės policijos komisaru, pervestas į Breslau (dabar Vroclavas). 1934 06 30 per Ilgųjų peilių naktį suimtas, gestapui tarpininkaujant išvengė mirties, 1934 09 paleistas. Tarnavo Liegnitzo (dabar Legnica) gestapo poskyryje, vėliau vadovavo gestapo poskyriui Breslau. Po Austrijos anšliuso 1938 03–08 komandiruotas į Vieną, dalyvavo steigiant vietinį gestapo skyrių.

Veikla Lietuvoje

Nuo 1940 10 ėjo Klaipėdos (Memelio) miesto policijos viršininko pareigas, 1941 01–06 Klaipėdos miesto policijos prezidentas. 1941 vasarą su kitais Vokietijos ir Lietuvos pasienyje steigė vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinį būrį Tilsit (Einsatzkommando „Tilsit“). 1941 06 24 dalyvavo sušaudant 201 Lietuvos žydą Gargžduose ir masinėse žudynėse Kretingoje. 1941 08 15 H. Himmleris jį priėmė į SS ir suteikė SS oberfiurerio laipsnį. Buvo paskirtas policijos atstovu vokiečių saugumo policijos ir SD A operatyvinėje grupėje, vėliau – vokiečių saugumo policijos ir SD operatyviniame būryje Tilsit, veikusiame Lietuvos generalinėje srityje.

Vėlesnė veikla ir teismas

1942 10 10–22 ėjo SS ir policijos vado pareigas Charkove ir Kijeve. Iki 1943 09 dirbo Vyriausiojoje reicho saugumo valdyboje. Už girtuokliavimą ir šaudymą kazino SS teismo nuosprendžiu pažemintas iki puskarininkio ir pervestas į Waffen SS (SS koviniai daliniai).

Po karo pasikeitė pavardę į Berndo Fischerio. Dirbo Stuttgarto dulkių siurblių kompanijos prekybos atstovu. 1955 tapo Ulmo‑Vilhelmsburgo pabėgėlių stovyklos vadovu. Išaiškėjus jo praeičiai buvo atleistas.

B. F. Fischeris‑Schwederis (kairėje) per teismo procesą (Ulmas, 1958 04 28)

1956 suimtas ir teistas Ulmo mieste. Už karo nusikaltimus, dalyvavimą nužudant 526 žmones 1958 nuteistas 10 m. kalėti. 1960 pradėtas ruošti naujas teismo procesas su kaltinimais masiniais žydų šaudymais Lietuvos generalinėje srityje. Mirė kalėjime nuo plaučių embolijos.

P. Stankeras Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare Vilnius 2008.

458