Bertrand’o kreivė (Bertrãno krevė), erdvinė kreivė, kurios pagrindinės normalės sutampa su kurios nors kitos kreivės pagrindinėmis normalėmis. Bertrand’o kreivių (ir tik jų) kreivį ir posūkį sieja tiesinė lygtis su pastoviaisiais koeficientais. Atskiras atvejis – bendrosios sraigtinės linijos (šlaito linijos), t. y. kreivės, esančios cilindriniame paviršiuje ir kertančios jo sudaromąsias pastoviu kampu. Kreivę 1850 ištyrė J. L. F. Bertrand’as.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.