„Bhagavadgyta“ („Bhagavadgītā“; skr. viešpaties giesmė), hinduistų šventraštis. Epo Mahabharata dalis (šeštosios knygos 25–42 skyriai); dėl filosofinio turinio turi savarankišką reikšmę ir laikoma vienu iš 3 pagrindinių vedantos filosofinių tekstų. Sukurta apie 5 a. prieš Kristų, užrašyta 3–2 a. prieš Kristų, galutinė redakcija – 9 a. (lietuviškai 1991 21999). Bhagavadgytą sudaro 700 dvieilių (šlokų), suskirstytų į 18 giesmių. Joje išdėstytas tikėjimas dievo Krišnos įsikūnijimu ir jo nurodyti 3 keliai į išsivadavimą. Parašyta daug Bhagavadgytos komentarų (Šankaros, Ramanudžos, M. K. Gandhi, Šri Aurobindo, S. Radhakrišnano).
171
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.