Andersson Bibi (Bibi Ánderson), tikr. vardai Berit Elisabeth 1935 11 11Stokholmas 2019 04 14Stokholmas, švedų aktorė.
Išsilavinimas ir teatro veikla
Lankė Göstos Olofo Edvardo Terseruso teatro mokyklą, Karališkojo dramos teatro vaidybos mokyklą Stokholme (1954–56), vaidino šiame (1959–62 ir nuo 1963), Malmö miesto (1956–59, vadovas režisierius I. Bergmanas), Uppsalos (1962) teatruose, režisavo spektaklių (nuo 20 a. 10 dešimtmečio). 1951 nusifilmavo I. Bergmano režisuotame reklaminiame klipe. Garsėjo aktyvia visuomenine veikla (humanitarinės pagalbos projektas Open Road – Sarajevo).
Bibi Andersonn
Kinas
B. Andersson. Mijos vaidmuo filme Septintasis antspaudas (1957, režisierius I. Bergmanas; Jofas – Nilsas Poppe)
1955 sukūrė epizodinį Aktorės vaidmenį šio režisieriaus filme Vasarvidžio nakties šypsenos. Išgarsėjo vaidmenimis kituose I. Bergmano filmuose (iš viso 11): Mija (Septintasis antspaudas), Sara ir Autostopininkė (Žemuogių pievelė, abu 1957), Jordis (Ant gyvenimo slenksčio, Kanų kino festivalio prizas 1958, su kitais), Eivor (Pasiutligė), Sara (Veidas, visi 1958), Brit Mari (Šėtono akis 1960), Humlan (Jau nekalbant apie visas tas moteris 1964), Alma (Persona 1966), Eva (Aistra 1969), Karina (Prisilietimas 1971), Katarina (Vedybinio gyvenimo scenos 1973).
Iš viso sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų Švedijos (Berghilda – Pono Arne pinigai 1954, režisierius G. Molanderis, Mergina – Meilužė 1962, Berlyno kino festivalio prizas 1963, Šarlotė – Lova broliui ir seseriai. 1782 1966, Siv – Aš raustu 1980, visų režisierius V. Sjömanas, Liza – Merginos 1968, režisierė M. Zetterling, Solveiga – Visko nutinka 2000, režisieriai Månsas Herngrenas, Hannesas Holmas) ir kitų šalių (Erika – Kremliaus laiškas 1970, režisierius J. Hustonas, Katrinė Stokman – Visuomenės priešas 1977, režisierius George’as Schaeferis, Ambrozija – Kvintetas 1979, režsierius R. Altmanas, Tora – Elina. Lyg manęs nebūtų 2004, režisierius Klausas Härö, Modera – Arnas. Riteris tamplierius 2007, režisierius Peteris Flinthas) režisierių kino ir televizijos filmuose.
Parašė autobiografinę knygą Akimirka (Ett ögonblick 1996).
Apdovanojimai
Kanų kino festivalio prizas (1958, su kitais). Berlyno kino festivalio prizas (1963).