bičiulỹstė, feodalinio išnaudojimo forma, kilusi iš bičiulystės papročio.
Manoma, kad bičiulystės pradžia siekia 12 a. – ji susijusi su alodo klostymusi; plito ir versluose, bet labiausiai – bitininkystėje. Tie bičiuliai, kurie virto pilėnais, geraisiais žmonėmis, vėliau bajorais, 13–14 a. įgijo teisę į valstiečiais likusių bičiulių medaus dalį.
Bičiulystė virto medaus duokle ir kaip renta susiklostė dar tada, kai nebuvo veldamų. Valstietis, kasmet atiduodamas medaus duoklę, privalėjo bičiulį bajorą vaišinti. Veldamas, patekęs į kito bajoro priklausomybę arba perleistas kitam feodalui, nenutraukdavo bičiulystės ryšių su bajoru bičiuliu. Bajoras bičiulis privalėjo savo duoklininkui padėti, jei jo avilius ištikdavo nelaimė. To nepadaręs prarasdavo bičiulystės teisę.
683
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.