bifurkãcija (lot. bifurcus – dvišakas), upės (kartais ir slėnio) suskilimas į dvi šakas. Atskilusi šaka žemiau gali įtekėti į pagrindinę upę (pvz., Dono–Aksajaus bifurkacija), tekėti lygiagrečiai su ja ir suformuoti savarankiškas žiotis (Volgos–Achtubos bifurkacija) arba nukrypti į gretimą upyną. Bifurkacija būdinga lygumų žemupiams. Kartais bifurkacija klaidingai vadinamas upių aukštupių susijungimas vandeniui užliejus arba pragraužus lėkštas vandenskyras (pvz., Ūlos–Katros). Šis reiškinys vadintinas baseino užgrobimu, arba baseino kaptažu.
2795
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.