biocenològija (biocenozė + gr. logos – mokslas), ekologijos šaka, tirianti mikroorganizmų, augalų, grybų ir gyvūnų bendrijas (biocenozes), jų sandarą, raidą, pasiskirstymą ir jo kitimą, kilmę. Pagal tyrimo objektą siejasi su biogeocenologija, biogeografija, geobotanika; teikia duomenų miškininkystei, pievininkystei. Biocenologijos uždavinius 1825 suformulavo K. Rulje (Rusija), tyręs gyvūnų geografinį paplitimą, ryšį su klimatu, dirvožemiu, augalais. Biocenologijos terminą 1918 pirmasis pavartojo Helmutas Gamsas (Šveicarija). Biocenologijos svarbiausios problemos: biocenozių biologinio produktyvumo didinimas, nuoseklios biocenozių klasifikacijos sukūrimas.
1994
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.