biokibernètika (bio… + kibernetika), kibernetikos sritis, nagrinėjanti gyvųjų sistemų valdymo ir informacijos perdavimo procesus. Valdymas ir informacijos apdorojimas yra išskirtinė gyvųjų organizmų savybė, o mechanizmuose šie procesai vyksta kaip žmogaus veiklos rezultatas. Valdymo ir informacijos procesai tiriami genetiniu ir molekuliniu, nervų sistemos ir biocenozių lygmeniu. Biokibernetika susijusi su bendrąja kibernetika, biofizika, teorine biologija. Biokibernetikos atsiradimas siejamas su 1948 pasirodžiusia N. Wienerio (Jungtinės Amerikos Valstijos) knyga Kibernetika, arba Valdymas ir ryšys gyvūnuose ir mašinose (Cybernetics or Control and Communication in the Animal and the Machine). Svarbiausias biokibernetikos žurnalas – Biological Cybernetics (Berlynas).
Lietuvoje
Organizuotų sistemų mokslo pradmenų randama A. Sniadeckio darbuose. Intensyvūs tyrimai biokibernetikos srityje prasidėjo 20 a. 6 dešimtmečio pradžioje, įkūrus biokibernetinės pakraipos laboratorijų. Kauno medicinos universitete Centrinėje mokslinio tyrimo laboratorijoje tiriami galvos smegenų bioelektriniai potencialai (Kazimieras Kęstutis Grinevičius, A. Gutmanas, Algimantas Mickis), Vilniaus universitete Biofizikos ir neurokibernetikos laboratorijoje – informacijos procesai nervų sistemoje (D. J. Kirvelis, V. E. Vanagas), Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute – organizmo imunologinio reaktyvumo reguliavimo mechanizmai (A. Bundonis), Kardiologijos institute – kraujotakos sistemos reguliavimo mechanizmai (J. Blužas, L. Telksnys, M. D. Žemaitytė).
2566
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.