biokriminològija (bio… + kriminologija), kriminologijos kryptis, analizuojanti nusikalstamo elgesio biologinius veiksnius. Nusikaltimų biologinio aiškinimo tradicija siejama su pozityvistinės kriminologijos atsiradimu 19 amžiuje, kai nusikalstamas elgesys buvo suprantamas kaip biologinio defekto (L. A. J. Quételet) arba kaip įgimtų antropologinių savybių (C. Lombroso) padarinys. Šiuolaikinė biokriminologija neapsiriboja tradicine nusikaltėlio antropologinių savybių (pvz., kūno sandaros tipų) analize. Tiriama genų, biochememinių anomalijų ir intelekto raidos įtaka nusikalstamam elgesiui. Biokriminologija kritikuojama kriminologų, kurie nusikaltimą laiko socialiniu fenomenu ir mano, kad jis turi būti nagrinėjamas tik remiantis socialiniu kontekstu.
2314
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.