biològinė įvairóvė, bioįvairóvė, gyvybės formų įvairovė ir kintamumas Žemėje; apima visus gyvybės lygmenis – nuo genų iki ekosistemų. Terminą 1986 pirmasis pavartojo Jungtinių Amerikos Valstijų biologas Walteris G. Rosenas. Visiems priimtino biologinės įvairovės apibrėžimo iki šiol nėra – sąvoka nuolat tikslinama. Moksle ji dažniausiai apibrėžiama kaip regiono genų, rūšių ir ekosistemų visuma ir pateikia vientisą požiūrį į anksčiau apibrėžtus atskirai nagrinėtus įvairovės tipus.
Biologinė įvairovė skirtinguose Žemės regionuose kinta priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir regionų praeities. Ji dažnai taikoma ekologinės sistemos būklei apibūdinti ir gali būti matuojama įvairiais rodikliais. Ekosistemų ar bendrijų biologinė įvairovė dažniausiai vertinama pagal rūšinį turtingumą (biologinių rūšių kiekį) ir rūšinę įvairovę (rodiklį, apimantį rūšių skaičių ir jų pasiskirstymo heterogeniškumą).
Dabartiniai tyrimai rodo, kad organizmų rūšių įvairovės nykimas vyksta 100–1000 kartų greičiau nei praeityje. Didelį poveikį tam daro žmogaus veiklos padariniai: buveinių naikinimas, tarša, biologinių išteklių pereikvojimas, invazinių rūšių plitimas ir kita.
Biologinė įvairovė palaiko esminius gamtos procesus, nuo kurių priklauso žmogaus gyvenamosios aplinkos kokybė ir gamtinių išteklių atsinaujinimas, todėl jos apsauga ir atkūrimas laikomi būtinais žmonijos gerovei bei ateičiai.
1548
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.