Biologinės įvairovės konvencija
Biològinės įvairóvės konveñcija (angl. Convention on Biological Diversity), tarptautinė sutartis, kuria siekiama apsaugoti biologinę įvairovę ir užtikrinti tausų jos naudojimą.
Konvencijos tekstas buvo parengtas Tarpvyriausybinio derybų komiteto, dėl galutinio varianto buvo susitarta 1992 05 22 konferencijoje Nairobyje. Konvencija buvo pateikta šalims pasirašyti 1992 06 05 Rio de Žaneire vykusioje Jungtinių Tautų aplinkos ir plėtros konferencijoje. 1993 10 25 Konvenciją ir Europos Sąjungos šalių įsipareigojimą laikytis jos nuostatų patvirtino Europos Bendrijos Taryba. Konvencija įsigaliojo 1993 12 29. Konvencijos pagrindinis valdomasis organas yra sutartį ratifikavusių šalių vyriausybių bei regioninių ekonominės integracijos organizacijų atstovų Konferencija. Kiti padaliniai yra Sekretoriatas, Mokslinių, techninių ir technologinių konsultacijų pagalbinė tarnyba, Pagalbinė įgyvendinimo tarnyba bei įvairios darbo grupės.
Biologinės įvairovės konvencijos logotipas
Pasirašydamos Konvenciją šalys susitarė bendradarbiauti tarpusavyje ir su tarptautinėmis organizacijomis, rengti atitinkamas strategijas ir numatyti biologinės įvairovės apsaugos priemones nacionalinėse programose, identifikuoti ir stebėti biologinę įvairovę bei veiksnius, turinčius jai poveikį. Buvo susitarta, visų pirma, įsteigti ir tinkamai prižiūrėti saugomas teritorijas, saugoti ekosistemas ir natūralias buveines, skatinti ekologiškai pagrįstą ir tausią teritorijų, besiribojančių su saugomomis teritorijomis, plėtrą. Numatyta atkurti nualintas ekosistemas ir padėti atkurti nykstančias rūšis, reguliuoti, valdyti ir kontroliuoti grėsmes, susijusias su gyvų modifikuotų organizmų, atsiradusių taikant šiuolaikines biotechnologijas, naudojimu ir išskyrimu, neleisti plisti invazinėms svetimoms rūšims, jas kontroliuoti ir naikinti bei išlaikyti ir skatinti tradicinius biologinių išteklių naudojimo būdus ir papildomas išsaugojimo priemones.
Šalys įsipareigojo teikti mokslinę, techninę, švietėjišką ir mokomąją pagalbą silpnos ekonomikos šalims, kad jos galėtų identifikuoti, saugoti ir tausiai naudoti biologinės įvairovės išteklius.
Konvencijos protokolai
2000 01 29 Monréalyje priimtas ir 2000 05 24 per penktąjį Biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikimą Nairobyje pasirašytas Kartachenos biosaugos protokolas. Jo tikslas – užtikrinti gyvųjų modifikuotų organizmų, atsirandančių taikant šiuolaikines biotechnologijas ir galinčių daryti neigiamą poveikį biologinei įvairovei, saugų ir pavojaus aplinkai bei žmonių sveikatai nekeliantį naudojimą, perdavimą ir judėjimą tarp šalių. Europos Sąjungos lygmeniu šis protokolas įgyvendinamas 2003 07 15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo. Lietuva Kartachenos protokolą ratifikavo 2003 09 18.
2010 10 29 Kartachenos protokolas buvo papildytas Nagojos protokolu Dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo. Šis dokumentas nustato atsakomybės ir žalos, susijusios su gyvais modifikuotais organizmais, atlyginimo taisykles ir procedūras. Nagojos protokolu siekiama užtikrinti tinkamą galimybę naudotis genetiniais ištekliais ir tinkamą susijusių technologijų perdavimą. Protokolas t. p. taikomas čiabuvių ir vietos bendruomenių tradicinių žinių apie genetinius išteklius naudojimui. Europos Sąjunga (ir Lietuva) protokolą ratifikavo 2012 12 06 reglamentu Dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo. Nagojos protokolas įsigaliojo 2014 06 09 ir taikomas nuo 2014 10 12.
Aichi tikslai
2010 10 Nagojoje Konvencijos šalys susitarė dėl 10 m. trukmės strateginio biologinės įvairovės nykimo stabdymo plano ir numatė jo įgyvendinimo 5 vadinamuosius Aichi tikslus: aiškintis pagrindines biologinės įvairovės nykimo priežastis įtraukiant vyriausybes ir visuomenę (A tikslas); sumažinti poveikį biologinei įvairovei ir skatinti tvarų jos naudojimą (B tikslas); gerinti biologinės įvairovės būklę saugant ekosistemas, rūšis ir genetinę įvairovę (C tikslas); padidinti biologinės įvairovės ir ekosistemų teikiamą naudą (D tikslas); sustiprinti bendradarbiavimą kuriant bendrus planus, valdant žinias ir stiprinant gebėjimus (E tikslas).
Šie įsipareigojimai atsispindi Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijoje iki 2020.
Biologinės įvairovės konvencija Lietuvoje
Konvenciją Lietuva pasirašė 1992 06 05, ratifikavo 1996 02 01. Jos nuostatai buvo įtraukti į nacionalinius teisės aktus: Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymą, Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymą, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymą, Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą ir kitus teisės aktus.
1163
-Kartachenos protokolas; -Nagojos protokolas; -Aichi; -Aichi tikslai