Bisau Gvinėjos gamta

Bisáu Gvinjos gamtà

Bisau Gvinėjos gamtinis žemėlapis

Reljefas

1/3 Bisau Gvinėjos paviršiaus – lygumos. Pakrantės lyguma pelkėta, daug įlankų ir upių estuarijų; apie 10 % Bisau Gvinėjos teritorijos periodiškai užlieja potvynių vanduo. Šiaurės rytuose yra Fouta Djallono plynaukštė (aukštis 200–300 metrų).

Klimatas

Klimatas subekvatorinis musoninis. Sausio vidutinė temperatūra 24, liepos 26 °C. Per metus iškrinta 1200–1500 mm kritulių, pakrantėje – 2000–3000 milimetrų. Daugiausia lyja birželio–lapkričio mėnesiais pučiant pietvakarių vėjams.

Vidaus vandenys

Upės trumpos ir vandeningos; didžiausios – Corubalis, Geba, Cacheu, Mansôa.

Augalija

Savana, pakrantėje drėgnieji atogrąžų miškai.

Gyvūnija

Yra apie 110 rūšių žinduolių, apie 380 rūšių paukščių. Veisiasi buivolai, gazelės, leopardai, hienos, šernai, beždžionės, krokodilai, gyvatės, iš paukščių – pelikanai, flamingai.

Aplinkos apsauga

Saugomos teritorijos užima apie 26 % sausumos ir apie 9 % gretimų akvatorijų ploto. Yra 5 nacionaliniai parkai, João Vieira ir Poilão jūros parkas, 3 gamtos parkai, 4 miškų draustiniai, 6 gamtos paminklai.

Bolamos-Bijagóso salyno biosferos rezervatas (nuo 1996, plotas 1012,3 km²), nuo 2014 – Ramsaro konvencijos saugoma šlapžemė.

Kitos Ramsaro konvencijos (Bisau Gvinėjoje įsigaliojo 1990) saugomos vietovės (plotas apie 11896 km²): Lagoa de Cufada (nuo 1990), Fleuve Cacheu mangrovių gamtos parkas (2015), Wendu Tcham lagūna (2015).

Bisau Gvinėja

Bisau Gvinėjos gyventojai

Bisau Gvinėjos konstitucinė santvarka

Bisau Gvinėjos partijos ir profsąjungos

Bisau Gvinėjos ginkluotosios pajėgos

Bisau Gvinėjos ūkis

Bisau Gvinėjos istorija

Bisau Gvinėjos švietimas

Bisau Gvinėjos architektūra ir dailė

Bisau Gvinėjos žiniasklaida