blýksnis, blkas, ryški, dažniausiai teptuku užtepta, spalvos dėmė, sudaranti atšvaito ant vaizduojamo daikto blizgaus paviršiaus (metalo, stiklo, vandens, akies) įspūdį. Paryškina daikto apimtį, medžiagos savybes, nurodo apšvietimo kryptį. Taikomas tapyboje, rečiau grafikoje. Bliko tapymo taisyklės susiformavo Bizantijos dailėje, itin išplito 16–20 a. aliejinės tapybos kūriniuose, nuo 18 a. – pastelėse, nuo 19 a. – akvarelėse.
2972
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.