Haşdeu Bogdan Petriceicu (Bogdanas Petričeiku Hašdèu) 1836 02 26Cristineşti (dab. Kerstencai, Chotino rj.) 1907 08 25Câmpina, rumunų rašytojas, kalbininkas, istorikas. A. Hâjdău ir E. Daukšaitės sūnus. Vienas žymiausių 19 amžiaus rumunų rašytojų. Lyginamojo istorinio metodo rumunų kalbotyroje pradininkas. Rumunijos akademijos narys (1877). 1855–56 studijavo filologiją Charkovo universitete. Dėstė Bukarešto universitete; profesorius (1878). 1876–1900 Valstybės archyvų direktorius. Įsteigė ir leido satyrinius, istorinius ir literatūrinius leidinius România, Din Moldova, Satyrul, Columna lui Traian, Arhiva istorică a României ir kitus.
Bogdan Petriceicu Haşdeu
Sukūrė eilėraščių (rinkiniai Sarkazmas ir idealas / Sarcazm şi ideal 1869, Poezija / Poezii 1873), prozos kūrinių (apysaka Mažytė / Micuţa 1864, istorinis romanas Lemtis / Ursita, parašytas 1864, išleistas 1915), pjesių (istorinė romantinė drama Rezvanas ir Vidra / Răzvan şi Vidra 1867, komedija Trys Rytų karaliai / Trei crai de la răsărit 1879). Kūrybai būdinga laisvės aukštinimo, kovų su turkais motyvai. Išleido veikalą Kalbotyros principai (Principii de linguistică 1881), etimologinį rumunų kalbos žodyną (4 t. 1886–98), tautosakos tyrinėjimų knygą Senolių pasakojimai (Cuvinte din bătrâni 3 t. 1878–81), romantinių istorinių monografijų (knygos Jonas Rūstusis / Ion Vodă cel Cumplit 1865, Rumunų kritinė istorija / Istoria critică a românilor 1873). Folkloristikoje B. P. Haşdeu rėmėsi ir lietuvių dainomis.
2587