Boleslovas Dluskis
Dlùskis Boleslovas (lenk. Bolesław Dłuski), slap. Jabłonowski 1829Zamūšės palivarkas (Taujėnų vlsč.) 1905 04 10Krokuva, 1863–1864 sukilimo veikėjas, tapytojas. Gydytojas. Mokėsi Vilniaus gimnazijoje. Už priklausymą slaptai jaunimo organizacijai 1843 ištremtas į Orenburgą karo tarnybai. Išėjęs į atsargą (kapitono laipsniu) 1852–56 studijavo Sankt Peterburgo dailės akademijoje (nebaigė), 1862 baigė Maskvos universitetą. Nuo 1862 dirbo gydytoju Pasvalyje.
Boleslovas Dluskis (iš knygos Jokūbo Geištoro 1857–1865 metų atsiminimai t. 1; Kazimiero Didžiojo universiteto Bydgoszcziuje biblioteka)
Dalyvavo sukilimą rengiančio Judėjimo komiteto veikloje, priklausė raudonųjų politinei srovei. B. Dluskio sukilėlių būrys vienas pirmųjų įsitraukė į sukilimą Lietuvoje. 1863 paskirtas Kauno gubernijos sukilimo organizatoriumi. Atvykus į Kauną Z. Sierakauskui pasiųstas vadovauti Žemaitijoje veikiantiems būriams (turėjo pridengti jūros ekspedicijos išsilaipinimą). Buvo partizaninio karo šalininkas ir žinovas. Geriau nei kiti būrių vadai aprūpindavo ginklais ir apmokydavo sukilėlius, todėl jo būrys laimėjo daugiausia kautynių ir ginkluotų susidūrimų su kariuomene. Ypač sėkmingai B. Dluskio būrys veikė Prūsijos pasienyje: atitraukdavo pasienio sargybą ir sudarydavo sąlygas per sieną pervežti ginklų sukilėliams. 1863 vasaros pabaigoje jo būrys pasienyje prie Jūros upės buvo sumuštas. B. Dluskis netrukus pasitraukė į Paryžių, ten rūpinosi ginklų tiekimu sukilėliams. Po sukilimo gyveno Paryžiuje, Romoje, Ženevoje, Londone, Galicijoje, nuo 1873 – Krokuvoje.
Kūryba
1875–76 ir 1883 dalyvavo Krokuvos dailės bičiulių draugijos parodose. 1913 Lvove eksponuoti B. Dluskio sukurti portretai. Litografijos technika, aliejumi, akvarele, kreida sukūrė portretų (S. Konarskio, J. Majerio, 1877, A. Biesiadeckio, 1880), buitinės tematikos kompozicijų, altoriaus ir Kryžiaus kelio paveikslų, knygų iliustracijų vaizdų iš A. Mickevičiaus poemos Ponas Tadas. Kūriniai akademistiniai, raiškaus piešinio.
2111
917