Boleslovas Drąsusis (J. Matejko piešinys iš knygos Królowie i książęta: rysunki Jana Matejki, išleista Vienoje apie 1893, Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Bolèslovas II Drąsùsis, arba Bolèslovas II Dosnùsis (Bolesław II Śmiały, Bolesław II Szczodry) apie 1040 1082 ar 1081, Lenkijos kunigaikštis (1058–76), karalius (1076–79). Kazimiero I Atnaujintojo sūnus. Kišosi į Vengrijos (1060) ir Rusios (1069 ir 1077) dinastines kovas. Atsisakęs mokėti duoklę už Sileziją, 11 a. 8 dešimtmetyje kariavo su Čekija. 1076 kilus konfliktui tarp popiežiaus Grigaliaus VII ir Vokietijos karaliaus Henriko IV palaikė popiežių ir buvo karūnuotas. Benediktinų vienuolynų fundatorius, padėjo atkurti vyskupijas. Siekdamas apriboti didikų galią sukėlė jų nepasitenkinimą. 1079 jo nurodymu nužudžius Krokuvos vyskupą Stanislovą (1253 kanonizuotas) kilo maištas. Boleslovas II Drąsusis pabėgo į Vengriją. Pasak legendos, mirė piligrimystės į Romą metu.
2271