bonapártininkai, Bonapartų dinastijos ir jos autokratinio valdymo šalininkai 19 a. Prancūzijoje. Nuvertus Napoleoną I (1815) siekė grąžinti Bonapartus į valdžią. Iš pradžių rėmė Habsburgų rūmuose gyvenantį Napoleono I sūnų François Charles’į Josephą, bonapartininkų vadintą Napoleonu II. 1848 padėjo Napoleono I sūnėnui Charles’iui Louis Napoléonui tapti prezidentu, 1852 – imperatoriumi Napoleonu III. II imperijai 1870 žlugus kariuomenėje ir tarp valdininkų liko daug bonapartininkų.
Mirus Napoleonui III (1873) ir Napoleonu IV vadintam jo sūnui Louis (1879) bonapartininkai skilo į kelių Bonapartų šeimos narių šalininkus. 1888–89 jie rėmė valstybės perversmą rengusį generolą G. Boulanger. 19 a. pabaigoje prarado politinę įtaką.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.