bonapartzmas, Prancūzijos imperatorių Napoleono I (1804–14 ir 1815) ir Napoleono III (1852–70) valdymas. Platesne prasme – diktatūra, socialinio nestabilumo sąlygomis laviruojanti tarp įvairių visuomenės sluoksnių; remiantis kuriuo nors neprivilegijuotu sluoksniu (valstiečiais ar darbininkais) vykdoma visuomenės daugumai naudinga politika. Bonapartizmo bruožai būdingi O. E. L. von Bismarcko Vokietijai. Kartais ši sąvoka taikoma Ch. de Gaulle’io valdymui Prancūzijoje, J. D. Peróno – Argentinoje, daugeliui šiuolaikinių Trečiojo pasaulio autoritarinių režimų.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.