Poplavskij Boris (rus. Борис Поплавский, Borisas Poplãvskis) 1903 06 06Maskva 1935 10 09Paryžius, rusų rašytojas.
Biografijos faktai
1918 su tėvu pasitraukė į Krymą, 1920 emigravo į Konstantinopolį. Vėliau persikėlė į Berlyną, iš čia – į Paryžių.
Poezijos kūrinius publikavo nuo 1928 žurnaluose Volja Rossii, Zveno, Sovremennye zapiski, Čisla. Priklausė G. Adamovičiaus vadovaujamai literatūros grupuotei Parižskaja nota. Grupuotė bandė suartėti su europietiškąja poezijos tradicija, rusų klasikinei lyrikai priešino eksperimentinę siurrealistų (siurrealizmas) kūrybą. D. Merežkovskis ir V. Chodasevičius laikė B. Poplavskį didžiausia rusų emigrantų poezijos viltimi.
Mirė nuo per didelės dozės heroino.
Kūryba
B. Poplavskis išleido poezijos rinkinį Vėliavos (Flagi 1931). Po mirties buvo išleisti poezijos rinkiniai Sniego laikas (Snežnyj čas 1936), Vaško vainike (V venke iz voska 1938), Nežinomos krypties dirižablis (Dirižabl′ neizvestnogo napravlenija 1965), Automatiški eilėraščiai (Avtomatičeskie stichi 1999). Pirmiesiems eilėraščiams įtaką darė A. Bloko ir M. Lermontovo poezija. Vėliau suartėjo su A. Rimbaud kūryba ir siurrealizmo literatūra, poezijoje įsivyravo skausmingas dievoieškos motyvas.
Dar parašė romanų (Apolonas Belobrazovas / Apollon Belobrazov, išleista 1992, Į namus iš dangaus / Domoj s nebes, išleista 1993), dienoraščių.
Vertimai į lietuvių kalbą
Į lietuvių kalbą S. Gedos išverstų B. Poplavskio eilėraščių išspausdinta periodikoje.