Borislav Pekić

Pekić Borislav (Borislavas Pèkičius) 1930 02 04Podgorica 1992 07 02Londonas, serbų rašytojas. Serbijos mokslų ir meno akademijos narys (1985). 1945–71 gyveno Belgrade. Apkaltintas priklausymu slaptai jaunimo politinei grupuotei, nuteistas 15 metų kalėti, po 5 metų paleistas. 1953 pradėjo studijuoti eksperimentinę psichologiją Belgrado universitete (nebaigė). 1971 emigravo į Didžiąją Britaniją, gyveno Londone. 1986–91 dirbo BBC. Jugoslavijoje buvo paskelbtas persona non grata, uždrausta publikuoti jo kūrinius. Sukūrė novelių (rinkiniai Stebuklų laikas / Vreme čuda 1965, jame pateikiama provokuojanti Evangelijose aprašytų Jėzaus Kristaus stebuklų parafrazė, Naujoji Jeruzalė / Novi Jerusalim 1989). Parašė romanus Arsenijaus Radovano piligrimystė (Hodočašće Arsenija Radovana 1969), Ikaro Gubelkijano išaukštinimas ir nuopuolis (Uspenje i sunovrat Ikara Gubelkijana 1975), Kaip nuraminti vampyrą (Kako upokojiti vampira, jame siekiama atskleisti totalitarizmo logiką ir psichologiją), Gynyba ir paskutinės dienos (Odbrana i poslednji dani, abu 1977), Aukso vilna (Zlato runo 7 d. 1978–81, pasakojama vienos šeimos kelių kartų gyvenimas, per tai atskleidžiama ir Balkanų istorija), Pasiutimas (Besnilo 1983), 1999 (1984), Atlantida (1988). Parašė prisiminimų knygą Metai, suryti skėrių (Godine koje su pojeli skakavci 3 d. 1987–90) apie Jugoslaviją po II pasaulinio karo. Sukūrė pjesių (daugelis jų pastatytos, sukurta televizijos filmų), esė, filmų scenarijų. Jo kūryboje ryšku skeptiškumas, ironija, dogmatizmo neigimas, vyrauja politiniai, istoriniai, mitologiniai, fantastiniai motyvai. B. Pekićiaus kūrinių paskelbta lietuvių kalba.