Bòtnijos lanka (šved. Bottniska viken, suom. Pohjanlahti), Baltijos jūros dalis į šiaurę nuo Alandų salų, tarp Švedijos ir Suomijos. Plotas 115 500 km2, didžiausias gylis 294 m; ilgis (iš šiaurės į pietus) 668 km, didžiausias plotis 240 kilometrų. Botnijos įlanką su Baltijos jūra jungia Pietų Kvarkeno, Deleto ir Skifteto sąsiauriai. Pakrantėse daug šcherų. Vaasos šcherai skiria Botnijos įlanką į 2 dalis: šiaurinę – Bottenvikeną (suomių kalba Perämeri) ir pietinę – Bottenhavetą (suomių kalba Selkämeri), arba Botnijos jūrą; jas jungia Šiaurės Kvarkeno sąsiauris. Paviršiaus vandens temperatūra vasarį nuo –1 iki 0 oC, rugpjūtį 14–15 oC. Įlankos šiaurinė dalis ir pietinės dalies priekrantės būna užšalusios nuo lapkričio iki gegužės pabaigos. Druskingumas šiaurėje 2 ‰, pietuose 5,5 ‰. Žvejojamos silkės, lašišinės žuvys.Į Botnijos įlanką įteka Dalälvenas, Ljunganas, Indalsälvenas, Ångermanälvenas, Luleälvenas, Torneälvenas, Kemijoki.
Botnijos įlanka
Didžiausi uostai: Vaasa, Oulu, Pori (Suomija), Sundsvallis, Luleå, Umeå (Švedija).
2403
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.