Bronė Aleksandra Jameikienė

Bronė Aleksandra Jameikienė

Jameikenė Bronė Aleksandra 1918 02 16Vilnius 2001 09 17Honolulu, lietuvių tapytoja, vitražo ir tekstilės dailininkė, dekoruotoja. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vytauto Didžiojo universitete Kaune, vėliau – Vilniaus universitete. 1940–44 dirbo Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos institute, dalyvavo pogrindinėje antinacinėje veikloje. 1944 B. A. Jameikienė pasitraukė į Vokietiją (jos vyras žurnalistas ir skautų aktyvistas Stasys Jameikis, 1914–90, buvo sovietų suimtas ir ištremtas į Sibirą 1941). 1948 Dailės ir amatų mokykloje Freiburge studijavo audimą pas A. Tamošaitį ir tapybą pas A. Valešką. 1949 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), apsigyveno Čikagoje. Dirbo laikraščio Draugas redakcijoje, nuo 1952 – A. Valeškos bažnytinio meno studijoje Čikagoje. Nuo 1951 Čikagos meno instituto mokykloje specializavosi vitražo, mozaikos ir meno istorijos srityse, įsisavino skaldyto stiklo vitražo technologiją; 1956 įgijo vaizduojamosios dailės bakalauro, 1957 – magistro laipsnį.

1957 išvyko į Havajus, studijavo Rytų meną Havajų universitete, mokėsi sanskrito. Studijuodama 1958–61 dėstė meno dalykus Havajų universitete. 1962 gavo meno istorijos magistro laipsnį. 1961 grįžo į Čikagą, dirbo A. Valeškos bažnytinio meno studijoje. 1971 sugrįžusi į Havajus dėstė Honolulu dailės akademijoje (dabar Honolulu dailės muziejus). Keliavo po Rytų Azijos šalis, skaitė paskaitas apie Vakarų meną Indijos universitetuose. Populiarino lietuvių tautodailę tarp išeivijos ir amerikiečių. Dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės ir Lietuvių dailės instituto veikloje, buvo Čikagos apygardos Kultūros tarybos narė, pasirodydavo Čiurlionio ansamblio renginiuose.

Kūryba

Kūrė vitražus, mozaikas, kilimus, suprojektavo kostiumų Čikagos lietuvių operos spektakliams (J. Karnavičiaus operai Gražina, 1967, kitiems) ir diasporos saviveiklininkų spektakliams. Kūryboje susiliejo Vakarų modernizmo, lietuvių tautodailės ir Rytų meno bruožai. Plėtojo religinę tematiką, moderniai interpretavo lietuvių folkloro siužetus. Kūriniams būdinga dekoratyvi stilizacija, kai kada – abstrakti forma. Apipavidalino bažnyčių interjerų (Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčios Čikagoje, 1954, Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčios Daytone, 1964, grindų mozaikos). Sukūrė vitražų bažnyčioms (Kristaus kančios simboliai Šv. Filomenos bažnyčioje Čikagoje, 1961, Šv. Petro bažnyčios 15 vitražinių langų Honolulu, 1975–83) ir visuomeniniams pastatams. Ankstyvieji vitražai gaminti iš lakštinio stiklo, jungto švino juostelėmis (Pavasaris, Velykų rytas, Žilvinas, Šv. Pranciškus Asyžietis, visi 20 a. 6 dešimtmetis), nuo 1960 – iš skaldyto stiklo elementų (Madona su lotosu, Rytietiškoji madona, Angelas sargas, visi 20 a. 7 dešimtmetis), pabrėžiant stiklo faktūrą, spalvą ir šviesos galimybes.

Dar sukūrė gobelenų (Šimtakojis, Ietys, Lietuviška pieta, Žemaitiškas, visi 20 a. 7 dešimtmetis), jie pasižymi dinamiška kompozicija, dekoratyvia stilizacija, ryškiu koloritu, tautiniais bruožais.

Parodos

Nuo 1954 dalyvavo dailės parodose. 1955 religinio meno parodoje Čikagoje pelnė premiją už vitražą Trys karaliai. Surengė individualių parodų (Čikagoje, Detroite, Denveryje, Honolulu ir kitur). Buvo aktyvi JAV ir Kanados lietuvių diasporos ir Amerikos bei Kanados dailininkų parodų dalyvė.

Kūriniai muziejuose

Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Čiurlionio dailės galerija Čikagoje, Honolulu dailės muziejus, jų yra privačiuose rinkiniuose.

2972