brutalùsis mẽnas (pranc. art brut), 20 a. antros pusės dailininkų kūryba, kurioje pasitelkiamos skurdžios, grubios, mažai apdorotos medžiagos (akmuo, surūdijęs metalas, medis, šiurkštūs, apirę audiniai ir kita). Pabrėžiama tokių medžiagų rūstus autentiškumas, raiškos taupumas, faktūrų kontrastai, keliantys egzistencines asociacijas. Gali būti įvairių šakų ir krypčių kūriniai. Kartais priskiriamos struktūrinės tapybos kompozicijos – koliažai iš neapdorotų medžiagų (A. Burri, A. Tàpiesas), instaliacijos ir skulptūros iš senų, laiko pakenktų darinių ir žaliavų. Lietuvoje brutaliojo meno bruožų turi kai kurie V. Antanavičiaus, A. J. Kuro, Č. Lukensko, P. R. Vaitiekūno, E. A. Cukermano, M. Šnipo, M. Navako, R. Antinio jaunesniojo koliažai bei instaliacijos.
art brut
2972
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.