koncertų salė Vigadó Budapešte (1864, architektas Frigyesas Feszlis)
Budapèšto architektūrà
Miestas – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1987). Gausu tiltų per Dunojų (tarp jų – I. Széchenyi, dar vadinamas Grandinių tiltu, 375 m ilgio, 1849, architektas Williamas Tierney Clarkas, inžinierius Adamas Clarkas; Laisvės, 1896, architektas Jánosas Feketeházy, atstatytas 1945; Elžbietos, 1964, architektas Pális Sávoly; Rákóczi, 1995, inžinierius Tiboras Sigrai), aikščių, parkų (Miesto, įkurtas 1811, Margaritos salos, įkurtas 1908), skulptūrų ir memorialų (Kossutho, 1927, skulptorius Jánosas Horvay; Laisvės statula, 1947, skulptorius Zsigmondas Kisfaludi Stroblis; Batai Dunojaus pakrantėje 2005, idėjos autorius Canas Togay, skulptorius Gyula Paueris).
Budos pastatai
Sinagogos Dohány gatvėje Budapešte (1859, architektas L. Chr. F. Försteris, 1939 apgriauta, 1998 atstatyta) interjeras
Romėnų karinės stovyklos (1–4 a.), tvirtovės sienų ir bokštų (13–17 a.) liekanos. Budos (yra Dunojaus dešiniajame krante) planas turi vidurinių amžių plano bruožų, išliko to meto pastatų (gyvenamieji namai su gotikiniais fasadais, 14 a., po 18 a. restauravimo įgavo baroko bruožų). Ant Pilies kalvos, Pilies kvartale – Karalių rūmų (dar vadinami Budos pilimi) kompleksas: rūmai (seniausios pastato dalys, 14 a., 1686 sugriauti, 1715 atstatyti, rekonstruoti 1749–69, architektai Jeanas Nicolas Jadot, Nicolò Pacassi, Ignácas Oraschekas, Franzas Antonas Hillebrandtas, 19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje perstatyti ir išplėsti, per II pasaulinį karą sugriauti, 1966 atstatyti; dabar Budapešto istorijos muziejus, Vengrijos nacionalinė galerija, Nacionalinė I. Széchenyi biblioteka) su gynybiniais įtvirtinimais (bastionas, 16 a.), Motiejaus fontanu (1904, skulptorius Alajosas Stróblas, architektas Alajosas Hauszmannas), monumentais ir skulptūromis (Eugenijaus Savojiečio, 1900, skulptorius Józsefas Róna).
Pilies kvartalo kiti svarbesni pastatai: gotikinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (dar vadinama Motiejaus bažnyčia; 13 a., vadovavo architektas Villardʼas de Honnecourtʼas, perstatyta 14 a. antroje pusėje, 15 a., atstatyta 1874–93, architektas Frigyesas Schulekas, 2005–15 restauruota), Budos karmelitų vienuolynas (1736–63, 1971, 2016 renovuotas, dabar Vengrijos ministro pirmininko biuras), Sándoro rūmai (19 a. pradžia, atstatyti 1989–2002, dabar Vengrijos prezidento oficiali rezidencija), Žvejo bastionas (1902, architektas F. Schulekas).
Budoje t. p. pastatyta pirtys (seniausios dalys iš 16 a., išplėstos 1870, architektas M. Yblis, renovuotos ir išplėstos 2010; dabar viešbutis ir vandens procedūrų centras), barokinė Šv. Onos bažnyčia (1740–62, architektai Kristófas Hamonas, Máté Nepaueris), gynybinis įtvirtinimas, vadinamoji citadelė (1851, architektai Emmanuelis Zitta, Ferencas Kasselikas, Mátyásas Zitterbarthas), moderno bruožų Gerardo viešbutis (1918, architektai Árminas Hegedűsas, Artúras Sebestyénas, Izidoras Sterkas, 1945 apgriautas, atstatytas 1946–72, nuo 2021 renovuojamas),
Pešto pastatai
Tris pusračiu nutiestas Pešto (yra Dunojaus kairiajame krante) gatves jungia spindulinės magistralės. 19 a. pabaigoje suplanuota Andrássy aveniu (1872–76) užstatyta neorenesansiniais rūmais ir gyvenamaisiais namais. 18–19 a. pastatai: gotikos ir baroko bruožų Belvároso bažnyčia (14 a., atstatyta 1725–40, 1808, architektas J. Hildas, 1889, architektas I. Steindlis, 1945, architektas László Gerő, fasadas renovuotas 2011), rotušė (buvę Invalidų rūmai; 1747, architektas Antonas Erhardas Martinelli), Švč. Mergelės Marijos, arba Universiteto, bažnyčia (1742), Vengrijos nacionalinio muziejaus (1837–47, architektas Mihály Pollackas), Vengrijos operos teatro (1884, architektas M. Yblis, renovuoti 1984), neogotikiniai Parlamento (fasado ilgis 265 m; 1884–1904, architektas I. Steindlis) rūmai, Šv. Stepono bazilika (1851–1905, architektai J. Hildas, M. Yblis, Józsefas Kauseris), sinagoga Dohány gatvėje (dar vadinama Didžiąja sinagoga; 1859, architektas Ludwigas Försteris, 1939 apgriauta, restauruota 1998, didžiausia sinagoga Europoje), Menų salė (1896, architektai Albertas Schickedanzas, Fülöpas Herczogas, renovuota 1995).
Parlamento rūmai Budapešte (1884–1904, architektas I. Steindlis)
20 amžius–21 amžiaus pradžia
multifunkcis pastatas Banginis Budapešte (2013, architektas Kasas Oosterhuisas)
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje suprojektuota raiškių moderno pastatų – Taikomosios dailės muziejaus (1896, architektas Ö. Lechneris), banko Török (1906, architektai A. Hegedűsas, Henrikas Böhmas), miuzikholo Parisiana (1909, architektas B. Lajta; dabar Naujasis teatras). Kiti svarbesni 19 a. pabaigos–20 a. pradžios pastatai: Vengrijos mokslų akademijos rūmai (1865, architektas F. A. Stüleris), Budapešto komedijos teatro rūmai (1896, architektūrinė bendrovė Fellner & Helmer), Didžiojo turgaus halė (1897, architektas Samu Peczas, renovuota 1997), Elžbietos apžvalgos bokštas (1911, architektas F. Schulekas). 20 a. antros pusės–21 a. pradžios pastatai: viešbutis InterContinental Budapest (1981, architektas Józsefas Finta), banko ING būstinė (2002, architektas Erickas von Egeraatas), Menų rūmai (2005, architektūrinė bendrovė Zaboki‑Demeter), multifunkcis pastatas Banginis (2013, architektas Kasas Oosterhuisas), Vidurio Europos universiteto pastatas (2016, architektūrinė bendrovė OʼDonnell + Tuomey), Dunojaus arena (2017, architektas Marcellis Ferencas), multifunkcė arena MVM Dome (2021, architektas György Skardellis).
2271
-Budapeštas