Budapèšto memorándumai, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos tarptautiniai susitarimai su Baltarusija, Kazachija ir Ukraina dėl šių šalių branduolinio ginklo atsisakymo ir saugumo užtikrinimo. Pasirašyti 1994 12 05 atskirai su kiekviena iš šių šalių per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos konferenciją Budapešte. Memorandumus šalių vardu pasirašė Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas B. Clintonas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas J. Majoras, Rusijos prezidentas B. Jelcinas, Ukrainos prezidentas L. Kučma, Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka ir Kazachijos prezidentas N. Nazarbajevas.
Ukrainos pasirašytas Budapešto memorandumas (ukrainiečių kalba)
Susitarimų ištakos
Suirus SSRS (1991) branduolinės ginkluotės buvo likę 4 buvusių sovietinių respublikų – Baltarusijos, Kazachijos, Rusijos ir Ukrainos – teritorijoje. Nuo II pasaulinio karo pabaigos Ukrainos mokslo įstaigose vykdyti atomo fizikos tyrimai, Ukrainos mokslininkai dalyvavo atominių bombų kūrime. Per Šaltąjį karą Ukrainoje buvo dislokuota branduolinės ginkluotės, nukreiptos į Vakarus, bet jos valdymo centrai buvo Rusijoje. Suirus SSRS Ukraina buvo trečia pasaulyje pagal turimos branduolinės ginkluotės apimtis (apie 1700 branduolinių užtaisų, apie 200 tolimojo nuotolio branduolinių raketų ir kita), tačiau šios ginkluotės priežiūra ir saugumo užtikrinimas buvo tapęs valstybei nepakeliama finansine našta. Baltarusijoje buvo likę mobilių raketų nešėjų, Kazachijoje – apie 1400 tolimojo nuotolio raketų.
1992 05 23 Rusija (kaip SSRS teisių perėmėja), Jungtinės Amerikos Valstijos, Baltarusija, Kazachija ir Ukraina pasirašė START I programos Lisabonos protokolą, kuriuo Baltarusija, Kazachija ir Ukraina išreiškė ketinimą kuo greičiau prisijungti prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties kaip tokio ginklo neturinčios šalys. 1993 Ukraina ir Rusija pasirašė keletą susitarimų, kuriais Ukraina atsisakė pretenzijų į jos teritorijoje esančią branduolinę ginkluotę ir Juodosios jūros karinį laivyną mainais į skolos už naftą ir gamtines dujas nurašymą, t. p. kuro jos atominėms elektrinėms tiekimo užtikrinimą ateityje. 1994 01 14 Maskvoje buvo pasirašytas trišalis susitarimas dėl branduolinio ginklo perdavimo ir kompensavimo tarp Ukrainos, Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Iki 1996 visa likusi SSRS branduolinė ginkluotė buvo pervežta į Rusiją.
Susitarimų turinys
Budapešto memorandumų 6 punktai numatė saugumo užtikrinimą Baltarusijai, Kazachijai ir Ukrainai atsisakius branduolinio ginklo. Rusija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos įsipareigojo gerbti kiekvienos iš šių šalių nepriklausomybę, suverenitetą ir esamas sienas; negrasinti ir nenaudoti prieš jas jėgos; nebandyti ekonomiškai pajungti šių šalių savo poreikiams tenkinti; kreiptis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą dėl pagalbos suteikimo, jei viena šalių taptų agresijos auka, prieš ją būtų panaudotas ar jai būtų grasinama branduoliniu ginklu; nenaudoti branduolinio ginklo prieš šias šalis, nebent jos užpultų Rusiją, Jungtinę Karalystę ar Jungtines Amerikos Valstijas ar jų sąjungininkus su branduolinį ginklą turinčiais sąjungininkais. Šalys įsipareigojo konsultuotis tarpusavyje visais klausimais, kurie iškiltų dėl minimų įsipareigojimų.
Susitarimų taikymas
Rusijai 2014 aneksavus Krymą ir 2022 pradėjus plataus masto invaziją Ukraina ne kartą apeliavo į Budapešto memorandumą siekdama Vakarų šalių pagalbos. Ukrainoje įsivyravo pasaulyje daug kieno palaikoma nuomonė, kad Budapešto memorandumas buvo apmaudi klaida – esą Ukraina be reikalo atsisakė branduolinio ginklo, kuris būtų galėjęs atgrasyti Rusiją nuo kaimyninės šalies užpuolimo.
protestuotojai prie Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Londone (2014 03 02)
-Budapešto memorandumas; -1994 memorandumas