bukòlika (gr. bukolikos – piemenų), bukolinė poezija, antikinės poezijos žanras. Bukolikos buvo paplitusios helenizmo laikų Graikijoje ir Romoje (3 a. pr. Kr.–5 a.). Žanro pradininkas – graikų poetas Teokritas. Romėnų poezijoje bukolikų sukūrė Vergilijus. Bukolikomis vadinami ir pavieniai kūriniai, kuriuose lyriškai (kartais komiškai) vaizduojama piemenų gyvenimas ir meilė jaukiame, ramiame gamtos prieglobstyje, parašyti hegzametru vientiso pasakojimo arba dialogo forma. Bukolika dažniausiai kuriama kaip piemenų daina, todėl daugelis jų turi priedainį. Su bukoline poezija susiję pastoralės, eklogės, idilės žanrai.
P: Bukolikos, arba Piemenų eilės apie Vilnių Vilnius 2002.
273
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.